Ko nori Klaipėdos turgaviečių pirkėjai ir pardavėjai?

Pirkėjams kaina – ne pirmoje vietoje

Palyginus dabartinės apklausos duomenis su atlikta prieš šešerius metus, pirkėjų nuomonės pokyčiai akivaizdūs ir šiek tiek netikėti.

Pasak apklausos rezultatų, pirkėjai į tirtas Klaipėdos turgavietes eina ne dėl pigių prekių ar mažų kainų. Į pirmą vietą, kodėl čia užsuka žmonės, iškeliami tokie kriterijai, kaip patogi vieta, gausus prekių asortimentas, gera kokybė. O pirkinių kaina rūpi vos 6,8 proc. Naujojo turgaus lankytojų ir 4 proc. perkančiųjų Senajame turguje. Pokyčiai matomi ir klausiant pirkėjų, kokių prekių jie pasigenda turgavietėse. Naujojo turgaus lankytojai norėtų daugiau prabangos prekių, geresnės kokybės avalynės ir rūbų, gurmaniškų produktų. O Senojo turgaus pirkėjai pasigenda maitinimo įstaigų, kur galėtų paužkandžiauti, atsigerti gardžios kavos, atsipūsti jaukioje aplinkoje po pasivaikščiojimo turguje.

Į abi turgavietes, pasak apklaustųjų, dažniau pirkėjus priviliotų ilgesnis darbo laikas, renginiai turgaviečių teritorijose, modernesnės vidaus patalpos. Senojo turgaus prekybininkų ir pirkėjų nuomonės vienu klausimu sutapo: didesnė ir nemokama automobilių stovėjimo aikštelė būtų didžiausias privalumas, siekiant pritraukti daugiau pirkėjų. Už tai pasisakė 83,3 proc. pardavėjų ir 26,6 proc. pirkėjų.

Beje, beveik net du trečdaliai Senojo turgaus pirkėjų (64,6 proc.) nurodė, jog visada perka pas tą pardavėją, o Naujajame turguje tokių pirkėjų daugiau nei pusė (51,3 proc.). Tai byloja apie susiformavusią tradiciją: turgavietėse vyksta ne tik prekyba, tai ir bendravimo forma, užsimezgęs ne vienadienis tarpusavio pasitikėjimas.

„Naujojo turgaus“ nuotr.

Pardavėjai – su aukštuoju

Kalbant apie turgaus prekybininkus, pirmiausia į akis krenta, kad daugelis jų kone visą gyvenimą dirba šį darbą, šeimos nariai iš kartos į kartą keičia vieni kitus. Virš 80 proc. visų prekybininkų turgavietėse dirba daugiau nei 10 metų, yra profesijos veteranų, kurie prie prekystalių praleido net 35–37 metus.

Nustebino ir faktas, kad, pavyzdžiui, Senojo turgaus halėje 72,2 proc. prekybininkų turi aukštąjį išsilavinimą, Naujajame turguje tokių pardavėjų – 36 proc.

Akivaizdu, jog dauguma apklaustų Klaipėdos turgaviečių prekybininkų – išsilavinę ir sėkmingi, daugelį metų šią veiklą vykdantys, smulkiojo verslo atstovai, neketinantys keisti prekybos vietos. Apie lojalumą turgavietėms byloja faktas, kad 90 proc. Naujojo turgaus prekybininkų nesvarsto galimybės prekiauti kitose Klaipėdos vietose, Senajame turguje šis rodiklis 81,3 proc.

Apie 90 proc. UAB „Naujasis turgus“ administruojamų turgaviečių pardavėjų yra 45–65 metų moterys.

„Apklausa buvo anoniminė, visi galėjo išsakyti savo norus, pageidavimus. Mums, turgavietės administracijai, labai naudinga žinoti pirkėjų ir prekybininkų lūkesčius. Džiugu, kad daugeliu klausimų mūsų mintys ir norai sutampa. Ši apklausa – tai būtina dialogo forma su mūsų klientais. O išgirsti atsakymai – tvirtas argumentas mūsų valdymo organams, planuojant turgaviečių ateitį Klaipėdoje. Permainų tikrai bus“, – apklausos rezultatus komentavo Viačeslav Karmanov, UAB „Naujasis turgus“ direktorius.