Klaipėdos apskrities policija – ties kritine riba

Jeigu gerokai po vidurnakčio pašoksite nuo kaimynų keliamo triukšmo, pareigūnų pagalbos galite tikėtis ne anksčiau kaip po poros valandų, kai triukšmadariai saldžiai miegos. Policijos skurdas jau beveik kritinis ir netrukus gali tapti pavojingas gyventojams.

Kas rytą išgirsta skundų

„Tenka konstatuoti, kad kai kurioms policijos funkcijoms vykdyti nepakanka žmonių bei materialinių resursų, – švelniai katastrofišką situaciją bandė apibūdinti Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Benonas Ivanauskas. – Kiekvieną rytą budėtojai man praneša, kad nespėjame reaguoti tada, kai kviečiama pagalba. Tai dažniausiai yra nusikaltimai, kurie, mūsų terminais kalbant, priskiriami C kategorijai. Tai bėdos, kurių spręsti nebūtina tą pačią akimirką, vos apie jas pranešus.“

Tokį viršininko teiginį gyvenimiškai iliustruoja realybė, kai, paprašę sutramdyti nežmonišku garsu muzikos besiklausančius kaimynus, klaipėdiečiai policininkų sulaukia po vienos ar net poros valandų.

Patruliai neslepia, kad neretai ir triukšmadariai, ir kvietusieji policiją būna sumigę.

O pranešusieji apie neleistiną automobilių statymą ar kontrabandiniais rūkalais prekiaujančius asmenis neretai išgirsta patarimą negaišinti patrulių, o nueiti į policijos komisariatą ir parašyti pareiškimą.

Apie šią situaciją byloja ir raštiški gyventojų skundai.

Vidaus tyrimų grupės pareigūnai kiekvieną mėnesį sulaukia ne mažiau kaip keturių argumentuotų skundų, kuriuose piktinamasi pernelyg lėtu reagavimu į jų pranešimus bei pagalbos kvietimus.

Naktį – tik trys ekipažai

A lygio įvykiams dažniausiai priskiriami smurtiniai nusikaltimai, į kuriuos privalu sureaguoti per 12 min.

Į B lygio įvykių vietą pareigūnai turi atvykti per 20 min.

Trečiajame Lietuvos mieste, kuris nuo vieno galo iki kito driekiasi apie 20 km, nuo ketvirtadienio iki šeštadienio naktimis dirba keturi patrulių ekipažai.

Kitomis dienomis, kai tikimasi ramesnių naktų, klaipėdiečių saugumo žiūri trijų ekipažų policininkai.

Palyginimui tenka konstatuoti, kad iki sunkmečio mieste kiekvieną naktį dirbdavo trimis pareigūnų poromis daugiau.

Dabar vienam policijos ekipažui per pamainą tenka nuo 10 iki 20 iškvietimų.

Per parą vien Klaipėdoje policijos pagalbos prašoma ne mažiau kaip 160 kartų, o per šventes šis skaičius išauga iki 200 ir daugiau.

Neatsigina žmonių priekaištų

„Pareigūnams kasdien tenka patirti papildomų stresų, – dažną kartą būna priversti išklausyti priekaištų, kad atvažiavo pernelyg vėlai. Nepamirškime, kad tokiais atvejais žmonės nerenka žodžių, ir išsilieja ant pareigūnų dėl visko. Neigiamų emocijų krūvis nuo to tik didėja, o tai tampa dar vienu argumentu palikti tarnybą“, – teigė Patrulių rinktinės vadas Igoris Lapinšas.

Policijos patruliams padaugėjo darbo ir todėl, kad jiems tenka skubėti ir į priemiesčius, kur pridygo nuosavų namų.

Policininkai nenori kaskart aiškinti, jog nėra kam dirbti, o ir nesolidu guostis sumenkusiais policijos pajėgumais.

Todėl dažniausiai tenka į ilgas gyventojų tiradas išvirstančius priekaištus nuleisti negirdomis.

Kai policijos patruliai kelias valandas budi prie iškastų sprogmenų arba kai turi į ligoninę lydėti nuo narkotikų apsvaigusius žmones, kur jie tikrinami, pareigūnams darbo dar padaugėja.

Pradėjus kovą su smurtautojais artimoje aplinkoje, patruliai tapo dar ir šeimų taikytojais ir pasijuto dažnai tampantys besivaidijančių porų įkaitais.

Nerami tarnyba nevilioja

Dėl įtempto ir intensyvaus darbo fiziškai stiprūs vyrai, vos sulaukę 20 metų tarnyboje sukakties, skuba palikti valdišką tarnybą.

Išmokę kovinės savigynos, gavę leidimus nešioti ginklą jie yra labai laukiami saugos tarnybose.

Pernai Patrulių rinktinę paliko 24, o per pusę šių metų – 12 patrulių. Dabar rinktinėje dirba apie 100 pareigūnų.

„Dalis policiją paliekančiųjų bėga nuo neramios tarnybos, dalis turi finansinių įsipareigojimų bankams, todėl skuba važiuoti į užsienį“, – vardijo I.Lapinšas.

Tie, kurie apsisprendžia sulaukti pareigūnų pensinio amžiaus, palieka tarnybą, kai tik išaušta 20 metų darbo stažo policijoje diena.

„Pati pažįstu nemažai buvusių policininkų, kurie nusivylę išeina iš darbo, išvažiuoja į užsienį ir ten dirba teisėsaugos struktūrose. Išmoksta net airių kalbą, išlaiko egzaminus ir dirba, kur yra gerbiami ir gauna gerą atlyginimą. Mūsų valstybė nesaugo kvalifikuotų pareigūnų. Nesutikau nė vieno, kuris palikęs tarnybą dėl šio žingsnio gailėjosi“, – tvirtino Lietuvos policininkų profesinės sąjungos tarybos narė klaipėdietė Elytė Lukšienė.

Dirba be viršininkų

Raginami nebūti abejingais įvairioms negerovėms klaipėdiečiai yra ypač aktyvūs pranešdami apie narkotikų pardavimą bei vartojimą.

Tačiau sumenkusios galimybės neleidžia tinkamai reaguoti į kiekvieną informaciją apie narkotikus vartojančius asmenis.

„Darbo užmokesčio fondas yra tiek sumenkęs, kad neturime galimybės sukomplektuoti tinkamą skaičių etatų. Metų pradžioje turėjome 64 pareigūnais mažiau nei etatų. Tik todėl visiems galėjome gruodžio pabaigoje sumokėti atlyginimus“, – tikino B.Ivanauskas.

Žmonių trūksta visuose padaliniuose, bet labiausiai pasigendama kriminalinės policijos operatyvinių darbuotojų bei patrulių.

E.Lukšienė tikino, kad kiekviename policijos padalinio skyriuje trūksta vidutiniškai 3 ar 4 darbuotojų. Kai kurie skyriai dirba be viršininkų, o jų pavaduotojų taupant pinigus buvo atsisakyta dar anksčiau.

Guodžiasi viltimis

„Nenoriu dramatizuoti situacijos ir gąsdinti žmonių. Į sunkius bei drastiškus smurtinius nusikaltimus tikrai reaguosime, bet padėtis yra ant kritinės ribos. Daugiau taupyti nebėra ko. Pareigūnai bėga iš tarnybos, nebesulaiko nė artėjanti pensija. Svertų juos sulaikyti neturime, nes dukart suaugusio žmogaus neapgausi. Darbo daugėja, atlyginimai sumenko sumažinus mėnesinę bazinę algą, sumokėti už papildomą darbą ar paskatinti už gerą tarnybą neturime galimybės. Man pačiam alga sumažėjo tūkstančiu litų“, – nelinksmomis aktualijomis dalijosi policijos viršininkas.

Ne vienas policininkas pasinaudoja galimybe eiti tėvystės atostogų, bet tuo metu nesūpuoja mažylių, o važiuoja lenkti nugarą į užsienį, nes iš policininko algos neišgyvena.

B.Ivanauskas gailėjosi, kad į policiją jauni žmonės nebesiveržia, kaip buvo prieš keletą metų, o tie, kurie stoja į Policijos mokyklą, nėra geriausi moksleiviai.

„M.Romerio universiteto absolventai iki Klaipėdos neatvažiuoja. Vos baigę mokslus jie susiranda darbą kitose struktūrose“, – apmaudo neslėpė B.Ivanauskas.

Vis dėlto viršininkas turi vilčių, kad padėtis keisis į gera. Tikimasi, kad vertinant policininkų darbą atsiras galimybių kelti atlyginimus. Tačiau tai tik viltys.

Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui algoms skirta

2009 m. – 47 mln. Lt

2012 m. – 41 mln. Lt.