Prie Klaipėdos – paukščių gripas

Buvo nustatyta, kad tai – labai didelio patogeniškumo paukščių gripo A tipo H5N1 potipio virusas. Jis, anot specialistų, žmonėms nėra pavojingas, tačiau paukščiams – mirtinas, juo užsikrėtę gali išmirti iki 100 proc. visų ūkyje laikomų paukščių.

Prieš tai buvo viešai paskelbta, kad paukščių gripo atvejai užfiksuoti Klaipėdoje, tačiau VMVT Klaipėdos departamento direktorius Antanas Bauža šią informaciją paneigė.

„Įvyko klaida. Paukščių gripas buvo nustatytas trims kirams, kurie buvo paimti prie Medsėdžių kaimo esančiuose karjeruose. O Klaipėdoje iš Jurginų gatvės buvo paimtas vienas kiras, bet tyrimo atsakymas buvo neigiamas. Tad Klaipėdoje paukščių gripo šiuo metu nėra, bet gali atsirasti. Taip pat šią savaitę, pirmadienį, prie Ketvergių esančiuose karjeruose buvo išgaišę kirai, paėmėme mėginius ir, tikėtina, kad ten irgi bus paukščių gripas“, – teigė A. Bauža.

Keturios rudagalvių ir paprastų kirų gaišenos buvo rastos ir Plungėje, Gondingos hidroelektrinės tvenkinyje.

Pranešta, kad VMVT, gavusi tyrimų rezultatus, nedelsiant ėmėsi visų neatidėliotinų priemonių – virusu užkrėstose vietose pastatė informacinius ženklus ir priminė, kaip elgtis, norint apsisaugoti: nesilankyti vietose, pažymėtose užrašu „LPPG užkrėsta vieta“, nelesinti laukinių paukščių, vengti kontakto su jais.

„H5N1 tipas žmonėms nėra tiesiogiai pavojingas, bet galimybė užsikrėsti visada išlieka. Virusas gali mutuoti. Piliečiams, pamačiusiems nugaišusius paukščius, nebūtinai kirus, bet ir gulbes, žąsis, antis, reikia kreiptis į VMVT arba Bendrąjį pagalbos centrą“, – pažymėjo A. Bauža.

Rekomenduojama nelaikyti lauke naminių paukščių, taip pat laikytis griežtos asmens higienos, nesilankyti naminių paukščių laikymo vietose.

Taip pat rekomenduojama laikyti paukščių lesalą uždarose patalpose, nenaudoti atvirų paviršinių vandens telkinių naminiams paukščiams girdyti.

Paukščių gripu sergantis paukštis atpažįstamas pagal šiuos simptomus: nelesa, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse.

VMVT ir toliau vykdys laukinių ir naminių paukščių stebėseną.