- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei nesutrukdys koronavirusas, jau šiemet Karaliaus Vilhelmo kanale galima tikėtis laivybos pokyčių.
Kasmet – nauji ruožai
Jau rašėme, kad Jūrinės kultūros koordinacinė taryba kreipėsi į įvairias institucijas dėl aktyvesnio Karaliaus Vilhelmo kanalo naudojimo. Gautas Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo atsakymas. Šio kanalo 22 km ruožas nuo Minijos upės ties Lankupiais iki Klaipėdos uosto yra įtrauktas į Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą.
Nuo 2018 m. pradėtas eksploatuoti 8,7 km ilgio Karaliaus Vilhelmo kanalo ruožas nuo Minijos iki Drevernos upės tilto. Nuo 2019 m. prisidėjo atkarpa iki tilto per kanalą į Dreverną ir šalia esančios poilsiavietės. Iš viso 10 km. „2020 m. eksploatuojamą kanalo ruožą planuojame pratęsti papildomai apie 4–5 km Klaipėdos kryptimi. Esant poreikiui ir atsižvelgiant į šiuo metu esamą situaciją, 2021 m. galėtume planuoti kanalą eksploatuoti iki Klaipėdos miesto III vandenvietės apsaugos zonos ribos. Tačiau būtina įvertinti ir tai, kad didesnė eksploatuojamų kelių plėtra susijusi su papildomo finansavimo poreikiu“, – tikino V.Vinokurovas.
Laivyba: Karaliaus Vilhelmo kanalu retkarčiais plaukia laivai. (laivu–nuoma.lt nuotr.)
Maršrutas su trukdžiais
Pripažįstama, kad vadinamasis mažasis turistinis laivų maršrutas Atmata–Minija–Karaliaus Vilhelmo kanalas–Dreverna, su galimybe pasiekti Juodkrantę, veikia su tam tikrais trukdžiais. Tai susiję su Lankupių ir Drevernos šliuzais, tiltų technine būkle.
Anot V.Vinokurovo, šliuzai ir tiltai nepriklauso Vidaus vandens kelių direkcijai, ji privalo rūpintis tik Karaliaus Vilhelmo kanalo vidaus vandens kelio laivybos parametrais. „Direkcija palaipsniui siekia pagerinti laivybos sąlygas vietinės reikšmės vidaus vandenų keliu Dreverna–Svencelė ir toliau Ventės rago ir Atmatos kryptimi, taip atveriant visą mažąjį laivybos ratą, įtraukiant į jį ir rytinę Kuršių marių pakrantę. Šio kelio intensyvesnis įsisavinimas susijęs su Klaipėdos ir Šilutės rajonų vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių perdavimu direkcijai ir su finansavimo padidinimo poreikiu“, – aiškino V.Vinokurovas. Tai reiškia, kad mažasis turistinis laivų maršrutas įtraukiant Karaliaus Vilhelmo kanalą gali būti gerinamas ir tai bus siekiama daryti.
Į planą neįtraukė
Didžiojo turistinio maršruto Karaliaus Vilhelmo kanalu nuo Lankupių iki Klaipėdos atvėrimas su išplaukimu į Kuršių marias yra kol kas neįmanomas ir bent artimiausią dešimtmetį neįgyvendinamas. Pirma kliūtis yra tai, kad dėl Klaipėdos miesto III vandenvietės Karaliaus Vilhelmo kanale yra nustatyta 5,5 km ilgio vandenvietės sanitarinės apsaugos zona. Laivyba šioje zonoje negalima. Ji būtų įmanoma tik iškėlus Klaipėdos miesto III vandenvietę. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija parengė jos iškėlimo studiją, bet tuo viskas kol kas ir baigėsi. Įrengti naują vandenvietę kainuotų apie 55 mln. eurų.
Istorija: prieškariu Karaliaus Vilhelmo kanale ir tiltai sveiki buvo, ir netgi įrengta šiokia tokia infrastruktūra. (Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.)
Net ir iškėlus Klaipėdos miesto III vandenvietę dar tektų spręst klausimą, kaip atverti išplaukimą į Kuršių marias. Yra du variantai – atverti senąjį išplaukimą į Malkų įlanką, kurį dabar užkirto geležinkelio ir kelio į Smeltės pusiasalį tiltai, ar kasti naują kanalo atšaką iki Kuršių marių. Kol kas nėra atlikta jokia naujo kanalo studija, todėl neaiški ir jo vieta. Naujo kanalo kasimas taip pat būtų susijęs su Klaipėdos miesto III vandenvietės iškeldinimu. Šiuo metu rengiamame Klaipėdos miesto bendrajame plane III vandenvietės iškeldinimas nėra numatytas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šių metų sausį dėl III vandenvietės prašė tikslinti Klaipėdos miesto bendrąjį planą. Į pastabą nebuvo atsižvelgta, todėl Uosto direkcija nederina Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo dokumentų.
Susidomėjo Vyriausybės kanceliarija
Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas V.Vinokurovas akcentavo, kad Karaliaus Vilhelmo kanalo atvėrimas į Kuršių marias ties Klaipėdos valstybinio jūrų uosto prieigomis yra prioritetinis projektas. Jis naudingas ne tik pramoginės, keleivinės laivybos plėtrai, bet būtų saugi alternatyva krovininei laivybai, kai krovininiai laivai dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų negali plaukti Kuršių mariomis iš Atmatos į Klaipėdą.
Vyriausybės kanceliarija buvo pavedusi iki šių metų kovo 1 d. įvairioms institucijoms išanalizuoti technines galimybes, kaip atverti Karaliaus Vilhelmo kanalą prie Klaipėdos. Pasiūlymai Vyriausybei yra formuojami, bet kol kas nepateikti. Bus siūloma parengti poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, atlikti alternatyvų analizę, parengti papildomo kanalo kasimo, jo infrastruktūros tvarkymo techninę dokumentaciją.
V.Vinokurovo nuomone, šio projekto įgyvendinimo koordinatoriumi turėtų būti paskirta Vidaus vandens kelių direkcija kaip valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių tinklo valdytoja. Į Karaliaus Vilhelmo kanalo atkūrimo grupę turėtų būti įtrauktos ir visos trys savivaldybės, per kurių teritorijas eina šis kanalas, „Klaipėdos vandenys“, Uosto direkcija, prie kanalo esančių įrenginių valdytojai ir įvairūs kiti suinteresuoti asmenys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?9
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas13
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?5
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus48
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...