Jūrinė taryba – be miesto ir krovos kompanijų atstovų

Daugumą sudaro valdininkai

Ji sukurta tam, kad būtų užtikrintas valstybės institucijų ir jūrinio transporto sektoriaus atstovų bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas.

Patariamąją tarybą jūrinio transporto sektoriaus aktualiems klausimams spręsti sudaro 17 narių. Ji suformuota pernai gruodį Susisiekimo ministerijoje apsilankiusių grupės klaipėdiečių prašymu.

Į Patariamąją tarybą įtraukti du Susisiekimo ministerijos atstovai, neskaitant sekretorės, taip pat 4 ministerijai pavaldžių institucijų atstovai. Į tarybą įtraukti net 3 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirų skyrių atstovai, vienas iš Finansų ministerijos.

Iš verslo institucijų į tarybą įtraukti beveik visų Klaipėdos jūrinio verslo asociacijų atstovai. Joje yra Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų, Jūrų kapitonų, Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacijų nariai.

Iš Lietuvos jūrininkų sąjungos ir Lietuvos laivų savininkų asociacijos taryboje yra net po du atstovus.

Daugumą patariamojoje jūrinėje taryboje sudaro 11 valdininkų kartu su valstybei pavaldžių institucijų atstovais.

Iš Klaipėdos taryboje bus 9 atstovai. Tarybos pirmininku paskirtas susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.

Pasigendama krovos kompanijų

Į akis labiausiai krenta tai, kad patariamojoje taryboje jūrinio sektoriaus aktualiems klausimams spręsti nėra nė vieno Klaipėdos uosto krovos kompanijas vienijančios Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovo.

Galbūt manoma, kad Patariamoji taryba jūrinio transporto sektoriaus aktualiems klausimams spręsti yra suformuota dėl laivybos problemų ir joje nereikia krovos kompanijų atstovų?

Jūrų uosto reikalai daugiausia sprendžiami Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos taryboje, Uosto plėtojimo taryboje. 2019 m. nei vienos, nei kitos tarybos posėdžiai dėl Uosto direkcijos valdymo pokyčių ir susisiekimo ministrų keitimosi nevyko.

Bet kuriuo atveju, pastaraisiais metais pasigendama Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos aktyvesnio dalyvavimo Klaipėdoje formuojant įvairias jūrines iniciatyvas.

Pastebima, kad uostamiestyje tarsi susiformavo kelios su jūriniais reikalais susijusios grupės: visuomenininkų, kurie dar susiskaidę į kelias grupeles, jūrinio laivybos sektoriaus ir atskira krovos kompanijų atstovų grupė.

Iš pagarbos Klaipėdos miestui, kuris yra vienintelis Lietuvos uostamiestis, į Patariamąjąją tarybą galėjo būti pakviestas bent vienas Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas.

Ar kels Klaipėdos aktualijas?

Pagal tai, iš kokių atstovų suformuota Patariamoji taryba jūrinio sektoriaus aktualiems klausimams spręsti, galima daryti prielaidą, kad jos posėdžiuose daugiausia bus diskutuojama apie laivybos ir jūrininkų reikalus.

Jūrinio sektoriaus atstovai nėra patenkinti tuo, kaip buvo reorganizuota Lietuvos saugios laivybos administracija ir kokia su laivyno valdymu susijusi sistema po tos reorganizacijos sukurta. Yra daugybė problemų ir dėl jūrininkų mokesčių sistemos.

Kitas nepasitenkinimų blokas yra susijęs su viešumoje pasirodžiusiais komentarais, kad neva nuspręsta akcionuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją. Dalis klaipėdiečių jūrininkų dėl to pasisakė kategoriškai prieš, nes mano, kad Uosto direkcijos akcionavimas veda į jos sunaikinimą. Iškeliama analogija su tuo, kaip buvo sunaikinta Lietuvos jūrų laivininkystė.

Bet gali būti ir taip, kad Patariamoji taryba jūrinio sektoriaus aktualiems klausimams spręsti Susisiekimo ministerijoje kels ir platesnio masto bendras Lietuvos jūrinio transporto problemas, bandys iškelti ir su uosto veikla susijusias Klaipėdos miesto aktualijas.

Ir tokie klausimai gali būti svarstomi, nes numatyta, kad ekspertais į jūrinio sektoriaus patariamosios tarybos posėdžius galės būti kviečiami ekspertai iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir organizacijų, mokslo ir studijų institucijų, ūkio subjektų, asocijuotų struktūrų ir kiti juridiniai asmenys.