J. Gazarian: mes girdime ne ausimis

"Žvejybos uosto" vaikas

– Iš kur esate kilusi?

– Abu mano tėveliai – lietuviai. Augau Klaipėdoje, įvairiais mitais apipintame "Rybporte". Man šis rajonas kelia pačius mieliausius atsiminimus. Juk vaikystėje ir saldainiai saldesni, ir medžiai žalesni. Armėnišką pavardę perėmiau iš vyro. Artašesas turi armėniško kraujo, jo močiutė buvo tikra lietuvė, tačiau ištekėjo už lenko. Taigi, vyro mama augo lenkų šeimoje. Bet juk tai visai netoli Lietuvos. Su Artašesu susipažinome jau Klaipėdoje.

– "Muzikos magija" – bendras jūsų projektas?

– Dirbti kartu pradėjome dar anksčiau. Pagrindinė mūsų veikla – vadybos seminarai, mokymai. Daug metų dirbome ir kaip tarptautiniai ekspertai, ir iki šiol Artašesas tai daro. Šiuo metu daugiau klientų turime Vilniuje ir užsienyje. Bet tai – visiškai normalu. Sakoma, kad savo kaime pranašu nebūsi.

– Turbūt ir pačiai tenka dažnai keliauti?

– Dabar jau mažiau. Buvo metas, kai Artašesas dirbo ir daug laiko praleisdavo Rusijoje, tada ir klientų Rusijoje turėjome daugiau. Tačiau situacija Ukrainoje privertė atsitraukti. Mano vyras – vienas tų žmonių, kurie stengiasi gyventi teisingai. Jis – Lietuvos Sąjūdžio iniciatorius, anuomet aktyviai reiškėsi politikoje. Artašesas – didelis idealistas ir aš jį palaikau.

Klausyti širdimi

– Papasakokite, kokia yra daugiau kaip prieš dešimtmetį atsiradusios "Muzikos magijos" idėja?

– Visų pirma, mes žavimės muzika. Kai verslas tapo stabilus, paaugo vaikai, atsirado daugiau laiko ir galimybių nuveikti ką nors gero visuomenei. Taip gimė mintis Klaipėdoje rengti koncertus ir supažindinti žmones su profesionaliais muzikantais bei kokybiška muzika. Tada uostamiesčio koncertų salė buvo bepradedanti atgimti. Keletą metų kvietėme atvykti į Klaipėdą "rimtas" žvaigždes, tačiau pasidžiaugti rezultatais, deja, negaliu. Į koncertus ateidavo išties mažai klausytojų. Vėliau įvyko krizė, o muzikantų honorarai – nemenki, mums nepavykdavo pasiekti teigiamo balanso. Ilgiau nebegalėjome būti mecenatais. Mums toptelėjo, kad daug muzikos yra sukaupta įrašuose.

– Kokį poveikį turi muzikos įrašų klausymas?

– Tai priklauso nuo daugelio dalykų. Tarkime, klausantis naujos ir dar nežinomos muzikos, mūsų smegenys "įeina" į darbo režimą. Jos užsiima informacijos apdorojimu. Kai protas dirba, emocijoms ne visada atsiranda vietos. Todėl, klausantis muzikos antrą, trečią, ketvirtą kartą, jau atsiranda atpažinimo efektas. Tada lieka laiko mėgavimuisi ir malonumui. Daug priklauso ir nuo to, kokioje kompanijoje tai darai. Jeigu klausaisi vienas, neturi su kuo pasidalyti įspūdžiais, apsikeisti nuomone. Daug lemia garso kokybė, jis turi būti artimas natūraliam. Mes girdime ne ausimis, o smegenimis ir širdimi. Žinoma, įrašas niekada neatstos mamos lopšinės ar gyvai grojančio Klaipėdos kamerinio orkestro, kuris daug daro, kad muzika klaipėdiečiams taptų prieinamesnė. Taip atsirado dar vienas mūsų projektas – "Muzikos magijos salonas". Iš viso šiandien turime tris kompanijas: Artašeso Gazariano vadybos ir demokratijos mokykla, kuri vykdo seminarus, mokymus, organizacija "Muzikos magija" užsiima švietėjiška muzikine veikla, o "Muzikos magijos salonas" – stereosistemų komplektavimu ir instaliavimu žmonių namuose.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

– Minėjote, kad šiuo metu daugiau darbo turite Vilniuje. Ar klaipėdiečius vis dar sunku prisikviesti į koncertus?

– Per tą laiką miestas labai pasikeitė, čia gyvenantys žmonės tapo kur kas atviresni, didelį darbą nuveikė Klaipėdos koncertų salė ir pedagogai, mokantys vaikus džiaugtis muzika. Tačiau to negana. Kalbu ne tik apie muziką – daugybė puikių meno kūrinių eksponuojama Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre. Štai viena mūsų "Rotary" klubo "Karalienė Luizė" narė Andželika Baroti atlieka didelį švietėjišką darbą, Baroti galerijoje rengiamos aukšto lygio parodos. Tačiau lankytojų galėtų būti daug daugiau. Tą patį galiu pasakyti ir apie Mindaugą Bačkų, subūrusį nuostabų kolektyvą. Šiandien tai yra vienas geriausių orkestrų, grojančių tikrą muziką.

– Kur mokėtės muzikos?

– Tam, kad suprastum sriubos skonį, nereikia pabaigti kulinarijos mokyklos. Pakanka nuolat ragauti. Neretai muzikos mokyklą baigę vaikai numeta instrumentą visam laikui. Net savo šeimoje turime karčios patirties, kai lankant muzikos mokyklą Artašeso sūnui dingo potraukis  muzikuoti. Kad žmogus galėtų džiaugtis muzika, tereikia pradėti klausytis. Muziką galima prilyginti braškėms. Ką tik iš lysvės nuskintos braškės skonis – tikras, toks yra ir gyvas koncertas. Šaldyta braškė – tarsi vinilo plokštelė arba aukštos raiškos failas. Kartais kito būdo išgirsti vieną ar kitą atlikėją gyvai tiesiog neturime. Begalės nuostabių dainininkų šiandien nebėra tarp gyvųjų, todėl pasidžiaugti jų muzika galime tik iš įrašų.

Palaiko ukrainiečius

– Praėjusį balandį Klaipėda priėmė svečių delegaciją iš Rusijos neokupuotos Donecko srities dalies. Buvote šios viešnagės organizatorė. Kokia šio vizito esmė?

– Ukrainiečiai į uostamiestį atvyko pagal Jungtinių Tautų vystymo programą. Delegaciją sudarė nedidelių miestų savivaldybių atstovai, politikai, administracijos darbuotojai, ekonominio Ukrainos vystymo atstovai. Pati esu dirbusi Ukrainoje vietinės savivaldos vystymo klausimais, Artašesas yra registruotas Jungtinių Tautų organizacijos ekspertas, todėl turime pažinčių. Vienas mūsų mokinių – ukrainietis iš Charkovo srities lankėsi Klaipėdoje ir liko sužavėtas mūsų miesto. Jis pasisiūlė atvažiuoti su gausesniu būriu ukrainiečių pasisemti gerosios patirties. Ukraina – didelė šalis, todėl situacija tam tikruose regionuose labai skiriasi. Žmonės, gyvenantys greta okupuotos teritorijos, turi daug iššūkių, net ir vandens tiekimas gali tapti problema.