J. Česienė nuo medicinos neatitolsta ir namie

Nuoširdi, atidi ir gera, pacientų mylima gydytoja. Taip Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovę, Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėją gydytoją dermatologę Jolantą Česienę apibūdino klaipėdiečiai, įsitikinę, jog būtent ji – viena tų, kuri verta tapti Metų klaipėdiete.

Apie darbą

"Darbas yra sritis, kuri man labai patinka. Drąsiai galiu teigti, kad mėgaujuosi juo. Nuo vaikystės žinojau, kad būsiu gydytoja, tik per tuos metus, kol užaugau, keitėsi noras, kokios specializacijos sieksiu", – tvirtino J.Česienė.

Moteris jaučiasi esanti savo vietoje ir žinanti, kad dermatologiją pasirinko teisingai. Jos tėvelių šeimoje nebuvo nė vieno mediko, ir mama, ir tėtis – pedagogai.

"Neįsivaizduoju, iš kur man, dar esant mažai mergaitei, kilo tas noras gydyti lėles. Visi mano žaidimai buvo susiję su įvairiausių „tinktūrų“ gamyba, gydymu ir tvarsliava. Kai kuriuos jaunus žmones galbūt atbaido ilgos medicinos studijos, bet buvau pratusi daug mokytis ir mokykloje. Visada mokiausi daug ir gerai, vidurinę baigiau medaliu", – pasakojo J.Česienė.

Pretendentės į Metų klaipėdietės titulą teigimu, ilgos studijos universitete nebuvo bauginančios. Anot jos, panašų požiūrį į mokslus veikiausiai paveldėjo ir vyresnieji J.Česienės vaikai – dukra Rugilė, kuri yra 6-ojo kurso studentė gydytoja internė, ir sūnus Kristijonas, trečio kurso medicinos studentas.

"Nors krūvis ir taip didelis, mes su vyru kartais jiems siūlome pasimokyti dar kai ką papildomai ir jų tai visiškai negąsdina. Vaikai mielai imasi naujovių. Mano vyras Alvydas taip pat yra gydytojas. Tad mūsų abiejų profesijos tos pačios. Nors grįžę namo stengiamės darbo reikalus palikti anapus durų, bet nepavyksta. Nori nenori tos kalbos apie darbą vis sukasi. Pasitariame kažkuriais klausimais, pasigiriame ar pasidžiaugiame savo pasiekimais. Tie pokalbiai, žinoma, įsuka ir vaikus. Turbūt nieko keista, kad vyresnieji pasirinko medikų kelią. Taigi nuo medicinos neatitolstame ir namie", – neslėpė moteris.

Apie Klaipėdą

J.Česienė gimė Vilniuje. Tačiau po studijų moteris atsidūrė Klaipėdoje, į kurią ją atsivežė vyras, nes yra klaipėdietis.

"Kai į uostamiestį atvykome 1993 metais, neplanavome čia pasilikti visam laikui. Bet kažkaip labai greitai įsisukome į Klaipėdos gyvenimą. Vienas vaikas jau buvo gimęs, netrukus susilaukėme antro. Po to pasaulį išvydo ir trečiasis. Atsirado draugų ratas. Neilgai trukus čia pavyko įgyvendinti ir visas profesines ambicijas. Per tą laiką miestas labai išgražėjo. O kai atvažiavome, Klaipėda buvo gana pilka, viešojo transporto sistema nepatogi ir sudėtinga. Tekdavo ilgai važiuoti autobusu nuo vieno miesto galo iki kito. Bet mes su vyru labai daug laiko praleisdavome darbe ir nebuvo kada daug dairytis po miestą. Tada dirbome keliuose darbuose, toks buvo metas. O po to, kai atsipeikėjome, Klaipėda tapo graži", – mintimis apie miestą dalijosi pašnekovė.

Apie šeimą

J.Česienei šeima yra pats svarbiausias dalykas gyvenime, o vaikai – gražiausia, kas galėjo nutikti.

"Turime tris vaikus, du vyresnieji jau suaugę, o mažasis Adomas – dar tik antrokas. Vyresnieji, kaip ir mes su vyru, pasirinko medikų profesijas. Mažąjį sūnų juokais bandome įkalbėti, gal nors tu nebūk gydytoju. O jis rimtu veidu klausia: kodėl jūs leidote broliui ir sesei būti gydytojais, o aš negaliu? Dar nežinau, kas iš jo išaugs, nes jis truputėlį kitoks vaikas nei vyresnieji", – kalbėjo medikė.