Imigracija atėjo ir į Klaipėdos uostą: meldžiamasi ir kelyje?

Valdininkai pataikauja verslui

Neseniai Lietuvos užimtumo tarnybos paskelbti duomenys liudija, kad užsienio šalių piliečių imigracijos į Lietuvą mastai smarkiai auga. Oficialiais duomenimis, šiemet Lietuvoje jau buvo 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Vien per pusmetį į Lietuvą atvyko apie 23 tūkst. naujų imigrantų.

Oficialiai yra teigiama, kad užsieniečiai dažniausiai užima tas darbo vietas, kurių vietos gyventojai nesirenka dėl prastesnių darbo sąlygų ir mažo užmokesčio.

Tokie teiginiai dažnai laužti iš piršto. Yra darbų, kuriuos lietuviai noriai dirbtų, jei tik būtų didesni atlyginimai. Svarbiausia, kad jie gali būti didesni, bet darbdaviams svarbiau skaičiuoti dešimčių milijonų eurų pelnus nei mokėti padoresnį atlyginimą darbuotojui iš Lietuvos.

Greičiausiai „pamaloninti“ valdininkai jiems skiria įdarbinimo kvotas pagal tą pačią „melodiją“, kad trūksta žmonių. Dažnai Lietuvos žmonės tarsi stumiami iš šalies dėl verslui pataikaujančių valdininkų asmeninio korumpuoto intereso. Didžiulė bėda tai, kad „naujieji lietuviai“ itin agresyviai elgiasi savo tautiečių atžvilgiu siekdami nusukti kiekvieną eurą. Lietuvoje dar itin paplitęs sovietinis kalėjimo lygio mąstymo stereotipas, kad „bosui“ visi turi dirbti už „pigiaką“.

Dalis imigrantų Lietuvoje dirba ne su teisėtai gautais, o su nusipirktais pažymėjimais.

Yra ir kitų niuansų. Dalis užsieniečių bėga iš savo šalies, nes joje yra padarę vienokį ar kitokį nusižengimą. Kai kurių užsieniečių „landumas“ Lietuvoje jau kelia rimtą pavojų vietiniams gyventojams.

Tarkim, legalaus leidimo gabenti pavojingus krovinius Lietuvoje negalintys gauti užsieniečiai vadinamuosius ADR pažymėjimus nusiperka Lenkijoje, bet dirba Lietuvos rinkoje, nes toks pažymėjimas galioja visoje ES.

Įprasta, kad tokie vairuotojai nežino, jog su pavojingu kroviniu negalima važiuoti daugiau nei 80 kilometrų per valandą greičiu, todėl laksto net iki 100 kilometrų per valandą greičiu.

Kiek yra infiltruotų asmenų?

Maždaug pusė Lietuvoje įdarbintų trečiųjų šalių piliečių (74,1 tūkst.) dirba transporto įmonėse.

Lietuvos transportininkai tikina, kad mūsų šalyje tų, kurie dirba transporto srityje, baimintis nereikėtų, nes jie Lietuvoje pasirodo itin retai. Apie 60, gal net ir 70 tūkst. vairuotojų nuolat sukasi po Vakarų Europos šalis, daugiausia Vokietiją, Ispaniją, Italiją.

Vis dėlto mobilumo paketas verčia Lietuvoje įdarbintus vairuotojus nuolat sugrįžti į Lietuvą, į vadinamąją bazę.

Pokytis: malda kelyje prie sunkvežimio galo – naujas musulmoniškos kultūros požymis Lietuvoje. V. Matučio nuotr.

Naujai pradedantys dirbti Lietuvoje arba į bazę sugrįžę vairuotojai turi galimybę apsilankyti ir Klaipėdos uoste. Dėl to netgi buvo kilę baimių, kad ypatingos svarbos valstybės objektas – Klaipėdos uostas gali lengviau tapti ir kitų šalia esančių agresyvių šalių išpuolio vieta.

Niekas nežino, kiek tarp užsienio šalių piliečių gali būti prieš Lietuvą nusiteikusių žmonių. Juo labiau kad tiek piliečių iš Rusijos, tiek piliečių iš Baltarusijos skaičius toliau auga.

Gal tarp tų, kurie atvyksta į Lietuvą, dauguma žmonių yra sąžiningi, bet negalima atmesti ir to, kad tarp jų gali būti tiek Rusijos, tiek Baltarusijos specialiųjų tarnybų infiltruotų asmenų. Nė viena Lietuvos tarnyba nežino, kiek tarp imigrantų gali būti Lietuvai nedraugiškai nusiteikusių asmenų.

Neišmoko dirbti be „pigiako“

Neseniai į Lietuvą atvyko keli šimtai suvirintojų iš Bangladešo. Daugiausia jų įsidarbino Klaipėdos įmonėse, daugiausia uoste.

Tai, kad Azijos ar Afrikos piliečiai dirba uoste, jau nieko nestebina. Imigracija į uostą, ypač į laivų statybos ir remonto sektorių, jau buvo ir prieš maždaug 20 metų, kai pirmieji kelius čia pramynė vietnamiečiai, vėliau ukrainiečiai iš Nikolajevo laivų statyklų.

Labiau stebina tai, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nė vienas mūsų šalies verslo sektorius taip ir neišmoko dirbti be pigesnės darbo jėgos.

Žmonių tarsi ir būtų, nes ir lietuviai geriau rinktųsi darbą savo šalyje, bet to negali ir nenori daryti, nes valdžia sudaro sąlygas samdyti pigesnę darbo jėgą.

Dabar Lietuvoje yra taip, kad tas verslo sektorius, kuris yra pinigingiausias, gali valdininkus įtikinti, kad jiems reikia daugiau darbo jėgos iš trečiųjų šalių.

Pernai Lietuvoje dažniausiai buvo fiksuojamas sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų trūkumas. Po jų buvo nusiskundimų dėl suvirintojų, metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, betonuotojų trūkumo.