Į naktinį žygį atvyko žmonės iš visos Lietuvos

Tai – tradicinis žygis, skirtas atminti 1923 metų sausio 15-osios sukilimą, šios karinės operacijos išdava – Mažosios Lietuvos susijungimas su Didžiąja Lietuva.

Kadangi sukilėliai į Klaipėdą prieš 101 metus žygiavo iš keturių pusių, kasmet atkartojamas jų žygis iš vienos jų. Šiemet atėjo Priekulės eilė. Žygeiviai nupėdino 27 kilometrus.

Šių metų žygis skirtas Lietuvos didvyrio, lakūno Stepono Dariaus atminimui. Jis aktyviai dalyvavo rengiant karinę operaciją ir pats žygiavo su Priekulės grupe.

Jaunieji ir suaugusieji šauliai, kariai, patriotiškai nusiteikę žmonės iš visos Lietuvos atvyko į Priekulę gerokai anksčiau nei turėjo prasidėti žygis.

Dieną gerokai pasnigo, miestelio komunalininkams nepasisekė švariai nuvalyti pagrindinės gatvės, todėl pravažiuoti gausiai automobiliais ir autobusais apstatyta miestelio arterija nebuvo lengva. Pažinti atvykėlius nebuvo sunku, daugelis jų vilkėjo kamufliažiniais rūbais ir nešėsi žygio maršruto žemėlapius.

Žygeivių laukė organizatorių paruošta sienelė, kurioje atspausta sena nuotrauka – S. Dariaus grupės nariai, sustoję prie Karlsbergo (Rimkų) geležinkelio stoties. Kiekvienam norinčiam tai buvo puiki proga pasijausti sukilėliais, stojant prie senoje fotografijoje užfiksuotų vyrų.

Karybos istorijos žinovas klaipėdietis Egidijus Kazlauskis pasakojo susirinkusiems apie S. Dariaus indėlį rengiant operaciją ir aktyviai joje dalyvaujant.

Garsiakalbiai buvo sumontuoti ir kultūros centro kieme, todėl E. Kazlauskio kalbą galėjo išgirsti ir lauke stoviniavę žygeiviai.

Šį pasakojimą įvairino Priekulės folkloro ansamblio „Vėlingis“, vadovaujamo Rūtos Vildžiūnienės, atliekamos karinės lietuvių liaudies dainos.

Prieš žygio startą nuotaiką žygeiviams ėmėsi pakelti Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus.

Artėjant žygio pradžios valandai, eilė norinčiųjų registruotis nemažėjo. Tikslų žygio dalyvių skaičių galima buvo tikėtis sužinoti tik vėlų vakarą. Vienas žygio organizatorių Algirdas Grublys tikino, kad šiemet norinčiųjų žygiuoti buvo ne mažiau nei ankstesniais metais.

Jų pasveikinti atvyko Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Jie abu neslėpė nuostabos ir džiaugsmo, matydami tokį didžiulį būrį žygeivių, jų pakilią nuotaiką ir pasiryžimą įveikti gausiai sniegu nuklotą maršrutą.

Šį kartą žygiuota laukais, miškais, šiek tiek palei Vilhelmo kanalą, pakeliui pamatant Tyrų pelkės pakraščius, Klaipėdos priemiesčiuose kelių tūkstančių žmonių būrys prasuko pro smarkiai apardytą Laistų piliakalnį, užlipo ant Žardės piliakalnio.

Daugelis žygį baigė dar gilią naktį Smiltelės gatvėje, kur Moksleivių saviraiškos centre gavo galimybę pailsėti.

Šeštadienį daugelis iš toliau atvykusių žygeivių ketino aplankyti uostamiesčio Teatro aikštę, kurioje iki šiol stovi 1923 metų sausio 15-ąją šturmuota prefektūra, užsukti į senąsias miesto kapines, kurios virto Skulptūrų parku ir nusilenkti čia palaidotiems sukilimo dalyviams.