- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Paviešino: merų postų siekiantys kandidatai pagal įstatymus privalo deklaruoti, kiek turto užgyveno, kiek paskolino ar pasiskolino, kiek mokesčių sumokėjo valstybei.
-
KU sociologas V.Laurėnas mano, jog savivaldybių rinkimuose visi dairosi kandidato, kuris pirmiausia galėtų veikti ekonominius dalykus, o jo politiškumas – antraeilis dalykas.
Dėl Klaipėdos rajono, Kretingos, Neringos ir Palangos merų postų konkuruoja gausus būrys politikų. Kai kurie į šias pareigas pretenduojantys kandidatai – gyvenime nemažai pasiekę ir solidų turtą uždirbę asmenys, kiti stebina kukliomis pajamomis ar gebėjimu nemokėti mokesčių.
Platus interesų ratas
Apie Vakarų Lietuvos savivaldybių strateginę reikšmę ir aktyvų įvairių politinių jėgų interesų lauką byloja gausus kandidatų į merus sąrašas.
Pavyzdžiui, pačioje mažiausioje iš jų – Neringos savivaldybėje mero posto siekia net keturi asmenys (bet tarp jų – nė vienos moters).
Tai Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas, socialdemokratas Darius Jasaitis, visuomeninio rinkimų komiteto "Vieninga Neringa" kandidatas Dovydas Mikelis ir konservatorius Laurynas Vainutis.
Keturi kandidatai sieks ir kito pajūrio kurorto – Palangos mero pozicijos.
Tai socialdemokratų atstovė Svetlana Grigorian, "valstiečių" kandidatas Darius Kubilius, visuomeninio rinkimų komiteto "Pirmyn, Palanga ir Šventoji" atstovas Vilius Martusevičius bei dabartinis kurorto vadovas konservatorius Šarūnas Vaitkus.
O štai Klaipėdos rajono savivaldybės mero posto norėtų net 9 kandidatai, iš jų trys moterys – Liberalų sąjūdžio atstovė Audronė Balnionienė, konservatorė Rasa Petrauskienė bei socialdemokratė Ligita Liutikienė.
Pakartoti praėjusių rinkimų sėkmę bandys ir dabartinis Klaipėdos rajono meras, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos kandidatas Vaclovas Dačkauskas.
Su juo konkuruoja visuomeninio rinkimų komiteto "Kuriam kartu" atstovas Sigitas Karbauskas, kito komiteto "Bendrai geriau" pretendentas Vaclovas Macijauskas, "valstiečių" kandidatas Bronius Markauskas, Lietuvos centro partijos atstovas Artūras Žičkus bei dar vieno visuomeninio rinkimų komiteto "Klaipėdos rajono žemaičiai" lyderis Raimondas Simonavičius.
Kretingoje mero posto sieks 7 politikai, tarp jų trys moterys – Liberalų sąjūdžio kandidatė Danutė Skruibienė, partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovė Jolita Vaickienė ir "valstiečių" pretendentė Dalia Martišauskienė.
Dar Kretingos mero posto sieks Darbo partijos atstovas Vytautas Ročys, konservatorius Dangiras Samalius, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos kandidatas Virginijus Domarkas bei visuomeninio rinkimų komiteto "Kretingos kraštas" atstovas Antanas Kalnius.
Stebina amžiaus skirtumas
Vertinant pagal amžių, iš visų keturių pajūrio savivaldybių solidžiausi – Klaipėdos rajono kandidatai į merus. Čia devynių pretendentų amžiaus vidurkis yra 53 metai.
Vyriausi kandidatai – dabartinis meras V.Dačkauskas, kuriam praėjusią savaitę sukako 62-eji, bei jo bendraamžis ir bendravardis, gegužę gimtadienį švęsiantis visuomeninio rinkimų komiteto kandidatas – V.Macijauskas.
Jauniausia kandidatė į rajono mero postą yra 42 metų konservatorė R.Petrauskienė.
Panašus kandidatų į merus amžiaus vidurkis ir Kretingoje. Čia vyriausi pretendentai – socialdemokratas V.Domarkas (58 metai) ir jo bendraamžis V.Ročys. O jauniausias – 46-erių visuomeninio rinkimų komiteto "Kretingos kraštas" atstovas A.Kalnius.
Gerokai mažesnis, vos 42 metų amžiaus, vidurkis kandidatų į merus yra Neringoje.
Vyriausiam jų A.Bagdonui – 46-eri, o po 40 metų turi visuomeninio rinkimų komiteto "Vieninga Neringa" atstovas D.Mikelis bei konservatorių kandidatas L.Vainutis.
Dar jaunesni kandidatai mero posto siekia Palangoje.
Čia vyriausiam pretendentui, visuomeninio rinkimų komiteto "Pirmyn, Palanga ir Šventoji" kandidatui V.Martusevičiui, yra 49 metai, o jo konkurentė, socialdemokratė S.Grigorian – jauniausia politikė, pretenduojanti į merus, jai vos 28 metai.
Palanga pribloškia kontrastais
Palangos kandidatai į merus išsiskiria net tik amžiaus skirtumu, bet ir užgyventais turtais.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, turtingiausias kandidatas į Palangos merus yra dabartinis jos vadovas, konservatorius 43 metų Š.Vaitkus.
Jo privalomas deklaruoti turtas yra 862 tūkst. eurų, piniginės lėšos sudaro kiek daugiau nei 9 tūkst. eurų.
Š.Vaitkus yra suteikęs 403 tūkst. eurų dydžio paskolą, o pats pasiskolino 115,8 tūkst. eurų.
Kiek mažesnius turtus valdo kitas kandidatas į merus V.Martusevičius. Jo privalomas deklaruoti turtas vertinamas 661 tūkst. eurų, piniginių lėšų politikas sukaupė 27,3 tūkst. eurų, jis yra paėmęs 176 tūkst. eurų paskolą.
Pagal VRK pateikiamus duomenis, V.Martusevičius 2017 m. gavo pajamų 17,7 tūkst. eurų ir nesumokėjo nė euro pajamų mokesčio.
"Valstiečių" kandidatas į Palangos merus 45 metų D.Kubilius privalomo deklaruoti turto uždirbo už 257 tūkst. eurų, paskolų politikas neturi. Piniginės lėšos sudaro 4 tūkst. eurų.
Jauniausia kandidatė į kurorto vadovus S.Grigorian, remiantis 2017 m. deklaracija, privalomojo deklaruoti turto neužgyveno, tačiau ji turi vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių už 2 580 eurų, taip pat piniginių lėšų – 3 919 eurų.
Kukliausias – D.Jasaitis?
Ne ką didesniais turtais nei jaunoji Palangos socialdemokratė S.Grigorian gali pasigirti ir jos partijos kolega iš kito pajūrio kurorto – dabartinis Neringos savivaldybės vadovas 45 metų D.Jasaitis.
Jo privalomas registruoti turtas siekia vos 3 382 eurus, dar meras turi vertybinių popierių, juvelyrinių dirbinių ar meno kūrinių už 4 tūkst. eurų bei panašią sumą piniginėmis lėšomis.
Kitų D.Jasaičio konkurentų sukauptų gėrybių sąrašas kur kas įspūdingesnis.
Pavyzdžiui, visuomeninio rinkimų komiteto "Vieninga Neringa" atstovas D.Mikelis privalomo registruoti turto turi už 206,5 tūkst. eurų, jo vertybiniai popieriai, juvelyriniai dirbiniai ar meno kūriniai įkainuoti beveik milijonu eurų.
Liberalų sąjūdžio kandidatas į Neringos merus 46 metų A.Bagdonas privalomo registruoti turto turi už 223 tūkst. eurų, piniginių lėšų – dar 23,8 tūkst. eurų. Tiesa, politikas turi paėmęs 30 tūkst, eurų paskolą.
Kiek kuklesnę nuosavybę valdo 40 metų konservatorių atstovas Neringos mero rinkimuose L.Vainutis.
Jo privalomo registruoti turto vertė siekia 80 tūkst. eurų, vertybiniai popieriai ar kitos gėrybės – 5 tūkst. eurų, piniginės lėšos – 10,7 tūkst. eurų. Politikas turi paėmęs 38,8 tūkst. eurų paskolą.
Pasiturinčių pretendentų plejada
Gana pasiturintys asmenys siekia ir Klaipėdos rajono mero posto.
Remiantis VRK pateiktais duomenimis, didžiausią privalomą deklaruoti turtą (kuris įvertintas 330 tūkst. eurų) valdo centristas A.Žičkus.
Kiek mažiau gėrybių, vertų 288 tūkst. eurų, turi B.Markauskas, R.Simonavičius (jo privalomas deklaruoti turtas yra 208 tūkst. eurų) bei S.Karbauskas (jo privalomas deklaruoti turtas siekia 171 tūkst. eurų). Be to, pastarasis piniginėmis lėšomis turi beveik 60 tūkst. eurų, o dar beveik 72 tūkst. eurų yra kažkam paskolinęs.
O štai Klaipėdos rajono mero posto siekiančio verslininko V.Macijausko privalomas deklaruoti turtas gal ir nėra labai įspūdingas (35 tūkst. eurų), tačiau jo turimų vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių vertė viršija pusę mln. eurų. Dar daugiau nei pusę milijono verslininkas yra kažkam paskolinęs.
Solidų turtą (beveik 100 tūkst. eurų privalomo deklaruoti turto ir daugiau nei 25 tūkst. eurų pinigais) deklaravo kandidatė A.Balnionienė, taip pat jos konkurentė R.Petrauskienė (privalomas deklaruoti turtas – beveik 74 tūkst. eurų, piniginės lėšos – beveik 42 tūkst. eurų).
Dabartinio mero V.Dačkausko privalomas deklaruoti turtas siekia 19 tūkst. eurų, vertybinių popierių ar kitų gėrybių jis turi dar už 36 tūkst. eurų.
O štai socialdemokratės L.Liutikienės privalomas deklaruoti turtas yra tik 1 049 eurai, piniginės lėšos – 12 tūkst. eurų.
Taigi didžioji dauguma Klaipėdos rajono mero posto siekiančių kandidatų yra pasiturintys asmenys.
Savo turtais neišsišoka
Bemaž kukliausius turtus sukaupė kandidatai į Kretingos merus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Virš jūros – atominis debesis?
Tarp Klaipėdos ir Palangos sekmadienio popietę užfiksuotas įspūdingos formos debesis. Danguje pasirodė atominės bombos sprogimo metu susiformuojančio grybo formos debesis. ...
-
Klaipėdoje – Kalėdų eglutės įžiebimas: šventę stebėti galės visi
Lapkričio 30-ąją uostamiestyje sužibs šventinio stebuklo laukimo simbolis. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Teatro aikštę, kur vyks šventinis koncertas ir bus įžiebta pagrindinė uostamiesčio eglė bei atverta ledo ...
-
Siuntų patikra – tik kilus įtarimų
Vienas būdų į mūsų šalį atgabenti draudžiamus dalykus – atsisiųsti juos siuntiniais. Nors pareigūnai neretai randa tokių neteisėtų siuntinių, kiek jų pasiekia adresatus, atsakyti niekas negali. ...
-
Ko Lietuvos švietimo sistema galėtų pasimokyti iš tarptautinio bakalaureato programos?
Kodėl Lietuvoje verta mokytis pagal tarptautinę programą? Kokios jos stipriosios pusės lyginant su lietuviška nacionaline švietimo programa, kokias galimybes ji padidina? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvoje apsilankę tarptautinio bak...
-
„Klaipėdos vanduo“ informuoja: naktį iš ketvirtadienio į penktadienį vyks vandentiekio darbai
„Klaipėdos vanduo“ informuoja, kad naktį iš lapkričio 28 d. į 29 d., t. y. iš ketvirtadienio į penktadienį, nuo 22 val. iki 6 val. bus vykdomi vandentiekio modernizavimo darbai. Dėl jų galimi laikini geriamojo vandens kokybės...
-
Baltijos jūros dugne aptiktas nuskendęs laivas
Tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant tyrimus planuojamo vėjo elektrinių parko teritorijoje Baltijos jūroje, aptiktas nuskendęs laivas. ...
-
Palangos gatvėse – naujovės2
Į Palangą atvykstantys poilsiautojai perspėjami dėl naujovių kurorto gatvėse – kai kur jau sumontuoti nauji greičio matuokliai. ...
-
Sniego trasoms – išbandymas šiluma
Klaipėdos rajono Lapių kaimo bendruomenė su nerimu dairosi į artėjančio gruodžio prognozes. Lūkuriuojama šaltuko, kad būtų galima imtis slidinėjimo trasų įrengimo. ...
-
Minint Klaipėdos bažnyčios atgavimo sukaktį – netikėta dovana
Sekmadienį minint Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios atgavimo 36 metų sukaktį, tikinčiųjų laukė staigmena – nežinomu norėjęs išlikti žmogus bažnyčiai padovanojo adoracijai skirtą monstranciją. Ji gali būti didžiausi...
-
Klaipėdos kultūros ir meno projektams finansuoti – 1,2 mln. eurų
Klaipėdos kultūros ir meno projektams finansuoti ateinančiais metais suplanuota skirti daugiau nei 1,2 mln. eurų, pranešė miesto savivaldybė. ...