Gyventojus prispaudė paskolų našta

Vis dažniau dalis šalies gyventojų, laiku negaudami atlyginimų, nebeišgali atsiskaityti su bankais. Šie tokiems klientams grasina ne tik sutarčių nutraukimu, sąskaitų areštu, bet ir teismais.

Skolininkų vis daugėja

Prastėjant šalies ekonomikai, augant nadarbui bei mažėjant darbo užmokesčiui šalies finansų rinkoje įsivyravo tikra įtampa. Per kelerius metus vartojamųjų paskolų pridaliję šalies bankai šiuo metu patiria nemažai nuostolių dėl nemokių klientų. Didžiausią blogų paskolų portfelio dalį sudaro būtent vartojamieji kreditai.

Lietuvos banko duomenimis, bendras šalies bankų išduotas paskolų portfelis siekia apie 69 mlrd. litų. Iš jų daugiau kaip 60 dienų pradelstų paskolų santykis su paskolų portfeliu per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo daugiau kaip 2,5 karto iki 2,91 proc.

Kreditų biuro "Creditinfo Lietuva" duomenimis, šiemet gerokai išaugo gyventojų skolos ir greituosius kreditus išduodančioms bendrovėms. Šioms įstaigoms lietuviai šiuo metu yra skolingi daugiau nei 89 mln. litų. Pasak "Creditinfo Lietuva" generalinio direktoriaus Andriaus Bogdanovičiaus, gyventojų skolos greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms per metus išaugo devynis kartus – pernai gegužę šioms įstaigoms šalies gyventojai buvo skolingi 10 mln. litų. Daugėja ir gyventojų, nebeišgalinčių turimų paskolų išsimokėti, – šiuo metu pinigų greituosius kreditus išdavusioms bendrovėms nustatytu laiku negrąžina per 20 tūkst. skolininkų. Prieš metus tokių skaičius tesiekė 6,6 tūkst.

Bankai tapo jautrūs

Daugėjant skolininkų skaičiui nukenčia ir mokūs klientai – šalies bankai, baimindamiesi, kad ateityje šie taip pat gali tapti nemokūs, itin jautriai reaguoja, jei klientas įmoką vėluoja įmokėti bent kelias dienas.

Keletas vartojamųjų paskolų turinčių klaipėdiečių "Klaipėdai" pasakojo, kad dėl vėluojančių atlyginimų jie po kelias savaites uždelsiantys įnešti mėnesines įmokas bankams. Iškart po to iš bankų pasipila ne itin malonūs skambučiai ir laiškai.

Prieš dvejus metus 18 tūkst. litų vartojamąją paskolą pasiėmusi klaipėdietė Rasa tikino, kad kas mėnesį bankui jai reikia mokėti beveik po 500 litų. Nors nuolat mėnesines įmokas į banką ji įnešdavo laiku, nuo šių metų sausio, pasikeitus algų išmokėjimo terminams bei nuolat jiems vėluojant, mergina atsiskaityti su banku laiku nebeišgali.

"Man išmokėti paskolą nėra sunku, nes mano gaunamos pajamos tai daryti leidžia, tiesiog aš nespėju atsiskaityti laiku. Kai tik pavėluoju įnešti reikiamą sumą, iškart iš banko gaunu po kelis laiškus, taip pat sulaukiu nemalonių skambučių – bankų darbuotojai su manimi kalba kaip su didžiausia skolininke. Nors aš aiškinu, kad įmokos neįnešu, nes vėluoja atlyginimas ir pinigų šiuo metu neturiu, mano pasiteisinimai jiems nė motais. Bankas puikiai mato, kad atlyginimas vėluoja, nes aš pasiėmiau paskolą iš to banko, į kurį kas mėnesį jis pervedamas", – pasakojo Rasa.

Paskolos sąlygų nekoreguoja

Mergina pabrėžė, kad ji bankui laiku nesumoka tik dalį sumos – atėjus įmokos terminui ji įneša tiek pinigų, kiek tuo metu turi, o likusią sumą perveda gavusi atlyginimą.

Pasak Rasos, kaskart bankams jai tenka įrodinėti, kad ji yra moki klientė, nes reikiamą sumą įneša kiekvieną mėnesį. Tačiau banko darbuotojai vis tiek nuolat grasina, jog netrukus bus areštuotos visos merginos turimos sąskaitos, bus nutraukta paskolos sutartis, o jos asmens bei kredito duomenys bus perduoti skolų išieškojimo bendrovei.

Rasa tvirtino banko prašiusi pakeisti sutarties sąlygas ir nustatyti kitą datą, iki kurios ji turėtų įnešti įmoką už paskolą, tačiau banko darbuotojai atsakė, kad tai padaryti neįmanoma. "Mane patikino, kad jei keistumėme sutarties sąlygas, pasikeistų ir mėnesinė įmoka, nes neva gerokai išaugo paskolos palūkanų normos. Kai ėmiau paskolą, pasirinkau fiksuotas palūkanas, kurios per kelis metus padidėjo beveik 10 proc., vadinasi, man kas mėnesį bankui tektų mokėti 10 proc. didesnę sumą", – pasakojo Rasa.

Atleido iš darbo

Kitas pašnekovas Marius, turintis nedidelę vartojamąją paskolą, taip pat atsidūrė panašioje situacijoje. Sykį pavėlavęs įmokėti reikiamą sumą jis iškart sulaukė piktų banko darbuotojo skambučių bei laiškų.

"Labai dažnai darbo reikalais išvažiuoju į užsienį ir nors visada stengiuosi sąskaitoje palikti reikiamą sumą, kad bankas galėtų ją nurašyti atėjus paskolos mokėjimo terminui, vieną sykį to nepadariau. Grįžęs į Lietuvą radau banko laišką, kuriame buvo parašyta, kad jei per tam tikrą laiką neįnešiu šios sumos, bankas su manim nutrauks sutartį. Kai bandžiau išsiaiškinti kodėl, banko darbuotojai man nieko paaiškinti nesistengė, teigdami, kad jie tiesiog dirba savo darbą", – prisiminė Marius.

Nors netrukus jis sumokėjo reikiamą sumą ir konfliktas su banku buvo išspręstas, vėliau viešėdamas Švedijoje vyriškis užėjo į centrinę to banko būstinę ir parodė gautą laišką.

"Būdamas Švedijoje iš principo užėjau į to paties banko, kuriame turiu paskolą Lietuvoje, centrinę būstinę, nes norėjau jų pasiteirauti, ar ir jų šalyje klientams siuntinėjami tokio pobūdžio laiškai. Taip pat papasakojau, kaip nemandagiai su manimi bendravo banko darbuotojas. Švedijos bankininkai buvo pakraupę dėl tokio poelgio, jie manęs atsiprašė ir patikino, jog tai daugiau nebepasikartos. Grįžęs į Lietuvą sužinojau, kad tas žmogus tame banke nebedirba, nes švedai liepė jį atleisti", – prisiminė Marius.

Pašnekovas įsitikinęs, jog piktuoju pinigai iš klientų bandomi išreikalauti tik Lietuvoje – priešingai nei pas mus, kitose valstybėse bankai geranoriškai aptaria susidariusią situaciją ir kartu ieško išeities.

Atsilieps vėliau

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas patvirtino, kad bankai iš tiesų iš klientų griežčiau reikalauja vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, nei tai darydavo anksčiau. Taip pat jie nenori sutikti koreguoti vartojamųjų kreditų sutarčių sąlygų ar atidėlioti paskolų mokėjimo terminus.

"Jeigu žmogus nesugeba vartojamojo kredito mokėti laiku, tai gal reikėtų jam jį grąžinti ir nutraukti sutartį. Taip pat niekada daugiau nebesiskolinti. Vartojamieji kreditai yra smulkūs, todėl normalu, kad bankai sutarčių nekoreguoja, nes tai padaryti nėra paprasta, be to, tai užima gana daug laiko. Bankai kur kas lanksčiau koreguoja būsto ir verslo paskolų sutartis, nes jos kai kuriems klientams šiuo metu išties jau tapo našta", – paaiškino S.Kropas.

Pasak jo, žmogus, prisiėmęs įsipareigojimų, privalo stengtis juos vykdyti laiku, nepaisant to, kad vėluoja atlyginimas. Žinoma, S.Kropo teigimu, kur kas lanksčiau bankai atsižvelgia į tuos klientus, kurie neteko darbo – jiems paskolų atidavimo terminus stengiamasi atidėti.

"Mokėjimo disciplina turi veikti kaip šveicariškas laikrodis. Kiekvienas žmogus privalo skaičiuoti savo finansus taip, kad su banku suspėtų atsiskaityti laiku, nes kitaip jis susikurs blogą kredito istoriją. Kiekvieno kliento kredito istorija yra tarsi CV, kurioje nurodoma, kaip žmogus moka elgtis su pinigais, kaip jis vykdo turimus finansinius įsipareigojimus. Jei klientas nuolat vėluos atsiskaityti su banku, jo kredito istorija bus bloga, todėl gauti bet kokią paskolą vėliau jam bus labai sunku", – patikino S.Kropas.

Pasak jo, apie kiekvieno žmogaus kredito istoriją netrukus bus informuojami ne tik visi šalies, bet ir kitose valstybėse veikiantys bankai. Šiuo metu kuriama vartojamojo kredito direktyva, kurioje bus teikiama informacija apie kiekvieno banko klientus, todėl neigiamą istoriją turintiems klientams skolintis taps sudėtinga ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Sven Herlyn, buvęs "DnB NORD" bankų grupės, veikiančios šešiose šalyse, prezidentas:

Visose šalyse paskolų išdavimo sąlygos yra tokios pat – kiekviena paskola, kurią bankas suteikia privačiam asmeniui ar organizacijai, yra pagrįsta sutartimi, tiksliai numatančia paskolos ir palūkanų grąžinimo terminus. Tad abi šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, nes priešingu atveju viena jų gali nutraukti sutartį ir reikalauti vykdyti tokiu atveju numatytus įsipareigojimus. Šios taisyklės galioja visuose bankuose, visose šalyse. Nors šiuo metu pasaulis išgyvena ekonomiškai sunkų laikotarpį ir žmonėms, turintiems paskolų, vis sunkiau jas išsimokėti, garantuoju, jog visose šalyse bankai elgiasi vienodai. Klientams lengviausia apkaltinti bankus, kad jie labai reiklūs ir jautrūs, bet bankai daro tai, ką jie privalo daryti. Kreditavimo įstaigos negali sau leisti, kad skolininkai paskolų įmokas mokėtų kada nori ar gali, nes jie taip pat turi vykdyti savus įsipareigojimus – bankai patys skolinasi rinkoje. Nė vienas pasaulio bankas nėra suinteresuotas nutraukti paskolos sutarties ar grasinti klientams teismais, todėl jei žmogus jaučia, kad jis nebegali vykdyti mokestinių įsipareigojimų arba vėluos tai daryti, lai jis nelaukia, kol praeis mokėjimo terminai, ir kuo greičiau kreipiasi į paskolą išdavusį banką dėl terminų pakeitimo. Dėl to kilti problemų neturėtų.