- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įvairių Europos šalių jūrinėje žiniasklaidoje kovą skirta ypač daug dėmesio „Nord Stream“ dujotiekiui, kuris buvo susprogdintas pernai rugsėjo 26 d.
Sprogdinimo įtarimas mėgėjams
Pasirodė žinia, kad Danijos policija Kristijono salose, kurios yra netoli Bornholmo, ieškojo įkalčių dėl dujotiekio „Nord Stream“ susprogdinimo. Neva pernai rugsėjį į šią salą buvo atplaukusi 15 m ilgio jachta „Andromeda“ su sprogmenimis. Joje buvę penki vyrai ir viena moteris. Šis šešetas ir įtariamas padėjęs sprogmenis prie „Nord Stream“ vamzdynų Baltijos jūros dugne.
Vokietijos laikraštis „Zeit“ paskelbė žinią, kad šeši įtariamieji išsinuomota jachta išplaukė iš Vokietijos Rostoko uosto. Kristijono saloje jie neva buvę rugsėjo 16–18 d.
Rusijoje paskleista žinia, kad sprogdintojai buvę ukrainiečiai, kurie dirba Lenkijoje. Papildomų aistrų sukėlė JAV leidinio „The New York Times“ straipsnis, kur kaip galima sprogdintoja nurodyta „proukrainietiška grupuotė“.
Abejonių dėl to, kad kažkokie mėgėjai ukrainiečiai galėjo įvykdyti sprogimą „Nord Stream“ vamzdynuose, iškėlė naftos ir dujų verslo analitikas, Londone gyvenantis rusas Michailas Krutichinas. Jo nuomone, tokio masto sprogimus, kurie įvykdyti Baltijos jūros dugne, vamzdynuose galėjo atlikti tik specialiosios tarnybos, bet ne mėgėjai.
Kelia klausimų tai, kaip jie, Vokietijos Rostoko uoste išsinuomoję jachtą, į ją galėjo pakrauti mažiausiai apie 500 kg sprogmenų ir iš kur jų paimti. Abejonių iškėlė ir Vokietijos leidinys „Bild“. Tam, kad būtų nuleista 500 kg trotilo į jūros dugną turėjusi būti speciali įranga. Taip pat turėję būti deguonies balionai narams, kurie būtų leidęsi į jūros dugną. Toje vietoje, kur įvyko sprogimai, gylis apie 80 m. Į tokį gylį nusileisti gali tik labai pasirengęs naras su specialia įranga. Manoma, kad sprogmenys galėjo būti padėti tik su povandeniniais dronais ar robotais. Tokią įrangą atsigabenti jachta ir nuleisti į vandenį yra neįmanoma.
Tokio masto sprogimus, kurie įvykdyti Baltijos jūros dugne, vamzdynuose galėjo atlikti tik specialiosios tarnybos, bet ne mėgėjai.
Žalos mastas Baltijai
Šiandien tikras yra vienintelis faktas – pats sprogimas „Nord Stream“ dujotiekiuose. Danijos, Vokietijos ir Lenkijos okeonologijos mokslininkai tyrė, kokią žalą Baltijos jūrai padarė dujotiekio sprogimai.
Mokslininkų teigimu, maždaug 30 km spinduliu nuo sprogimo vietos iš vamzdžių išsiveržus dujoms, nuo jūros dugno buvo pakelta apie 250 tūkst. t nuosėdų. Tarp jų galėjo būti ir nuodingų nuosėdų, nes Baltijos jūros dugne kaupiasi nusėdusios švino ir kitų nuodingų medžiagų atliekos.
Lenkijos mokslų akademijos profesorius iš Sopoto okeonologijos instituto Jacekas Beldovskis akcentavo, kad pavojingos medžiagos sprogimo rajone galėjo plūduriuoti dar du ar tris mėnesius, o paskui vėl nusėdo į jūros dugną.
Nei Danijos, kurios ekonominėje zonoje ir įvyko sprogimas, nei kitų šalių mokslininkai nepateikė duomenų, kad žvejai ar koks nors kitas žmogus būtų apsinuodijęs po „Nord Stream“ dujotiekiuose įvykusio sprogimo.
Sprogimo žalą Baltijos jūros aplinkai tyrę mokslininkai akcentavo, kad galėjo nukentėti ruoniai ir jūros kiaulės. Dalis gyvūnų laikinai, o dalis gal net ir visam galėjo prarasti klausą. Teigiama, kad ekspertai modeliavo atstumą, kuris galėjo turėti įtakos gyvūnams. Jautresnės jūrų kiaulės klausą galėjo prarasti netgi būdamos ir už 50 km nuo sprogimo vietos. Ruoniams kritiškas atstumas yra maždaug iki 10 km nuo sprogimo vietos.
Atliekos: „Nord Stream 2“ vamzdžius Vokietija ketina panaudoti SGD terminalo dujoms transportuoti. Redakcijos archyvo nuotr.
Parūpo dujotiekio vamzdžiai
Su „Nord Stream 2“ dujotiekiu susieta ir dar viena šiuo metu iškilusi istorija. Vokietijos dienraštis „Welt“ pranešė, kad šios šalies Vyriausybė nori supirkti po „Nord Stream 2“ statybos likusius kelis tūkstančius vamzdžių.
Pasinaudojusi jais, Vokietija planuoja nutiesti 37 km jungtį nuo plūduriuojančio SGD terminalo prie Riugeno salos iki Liubmino miestelio pajūryje. Prie Liubmino kaip tik ir buvo iš Baltijos jūros į Vokietijos krantą išlipančio dujotiekio „Nord Stream“ atšaka.
Atsijungusi nuo Rusijos dujotiekio „Nord Stream“, Vokietija į savo žemyninį dujotiekį nori sujungti kuo daugiau dujų terminalų. Vienas iš jų bus statomas prie Liubmino, kitas prie Riugeno salos.
Dujotiekio „Nord Stream 2“ vamzdžiai yra saugomi Vokietijos Mukrano uoste, kuris yra Riugeno saloje. Vokietijos ūkio ministerija šiuo metu derasi su nemokios bendrovės „Nord Stream 2“ vadovybe dėl vamzdžių pirkimo.
Nei dujotiekio „Nord Stream 2“ bendrovei, nei jos pagrindinei bendrovei „Gazprom“ neįvesta jokių tiesioginių ES sankcijų. Yra viena problemėlė – sankcijų bendrovei „Nord Stream 2“ yra įvedusi JAV. Siekta, kad baigtas statyti dujotiekis „Nord Stream 2“ Baltijoje taip ir nepradėtų veikti. Taip realiai ir įvyko.
Atlikusius dujotiekio vamzdžius iš bendrovės „Nord Stream 2“ norinti pirkti Vokietija derasi, kad už vamzdžius sumokėti pinigai nenuplauktų į Maskvą ir nebūtų naudojami karui prieš Ukrainą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis6
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai6
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba4
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...