„Dovana“ naujam Seimui – žvejybos reikalai

Prisidengia ES reglamentais

Šiuo metu Seimui yra pateiktos svarstyti naujos Žuvininkystės įstatymo pataisos. Kaip visada, kai svarstomi vienokie ar kitokie su žuvininkyste susiję juridiniai reikalai, teigiama, kad to reikalaujanti Europos Sąjunga. Dažnai nurodomi netgi kokie nors ES reglamentai.

Kartais paaiškėja, kad ES priedanga esanti tik grupės „bičiulių“ noras pastumti vieną ar kitą reikalingą įstatymo pataisą.

Šiuo atveju gali pasirodyti, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Kazys Starkevičius, laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas, tarsi nori „pakišti kiaulę“ naujai Seimo daugumai.

Naujomis pataisomis, kurias parengė ir pateikia tik K. Starkevičius, siūloma gerokai griežtinti įvairias baudas žvejams. Taip tarsi suformuojama nuostata žvejams, kad, neva, pažiūrėkite, kokia nauja valdžia – kone dvigubai didina baudas.

Visa tai pakišama po gražiais žodžiais, kad taip esą „gerinamos žvejybos veiklos sąlygos, didinamas žvejybos sektoriaus konkurencingumas“.

Baudos dvigubės

Lietuvoje žvejybos sektorius yra viena iš labiausiai nustekentų verslo sričių. Per pastarąjį dešimtmetį apie pusė žvejybos įmonių išnyko. 2019 m. Baltijos jūroje dar buvo 29 žvejojantys laivai, o 2024 m. jų buvo likę 13.

Ir šis menkas laivynas, matyt, nebeišgyvena, todėl Baltijos jūroje „būtina didinti žvejybos sektoriaus konkurencingumą“. Įprasta, kad konkurencingumą galima gerinti tik kokiomis nors naujomis sankcijomis, apribojimais ar panašiai.

Tarsi suformuojama nuostata žvejams, kad, neva, pažiūrėkite, kokia nauja valdžia – kone dvigubai didina baudas.

Todėl kartu su Žuvininkystės įstatymo pataisomis teikiamas ir bent kelių Administracinio nusižengimo kodekso straipsnių pakeitimas. Tai yra baudų griežtinimas už duomenų nepateikimą valstybės kontrolės institucijoms, už verslinės žvejybos tvarkos pažeidimą, už ES reglamentų pažeidimą, už laivų variklio galios savarankišką didinimą.

Bendra nuostata yra tokia, kad baudos didinamos vos ne dvigubai. Kai kuriose pozicijose jos būtų didinamos iki kelių tūkstančių eurų. Numatoma netgi ir tokia sankcija, kad gali būti atimti žvejybos įrankiai ir priemonės. Konkrečiai nenurodyta, kad būtų konfiskuojamas netgi laivas, nors realiai jis yra žvejybos priemonė.

Siūloma, kad Seimo priimama nauja tvarka įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d.

Konkurentų atsikratymo įrankiai

Klausimas, kodėl dabartiniu sunkmečiu, kai daugelio žuvų kvotos ribojamos, o menkių iš viso negalima gaudyti, reikia didinti baudas?

Atsakymas tarsi ir tvyro ore – žvejyboje vis dar yra per daug žvejų. Reikia įrankių, kuriais naudojantis juos būtų galima tarsi sumažinti ekonominėmis sankcijomis.

Baltijos jūros žvejybos balanso metinėje ataskaitoje, kuri buvo pateikta šiemet gegužę, teigta, kad „žvejybos Baltijos jūroje ekonominis efektyvumas mažėja“. Panaši tendencija yra ir tolimosios žvejybos zonose. Tai reiškia, kad su savo žvejybos įrankiais žvejai sugauna mažiau žuvų.

Kai valdžios leistas žuvų kiekis neišgaudomas, lyg ir kiltų mintis, kad per daug žvejų, o žuvų per mažai.

Siūloma, kad jei ateityje žvejai neišgaudytų jiems skirto žuvų kiekio, gali būti pritaikytas netgi „visų teisių į žvejybos galimybes panaikinimas“. Kitaip tariant, nesi sėkmingas žvejys, tai ir nežvejok. Žuvis gaudys tie, kas turi geresnius laivus ir didesnę sėkmę.

Taip į žvejybą dėl geresnio subalansavimo ir neva didesnės konkurencijos skverbiasi Laukinių Vakarų nuostatos, kad išgyventi galės tik patys aršiausieji ir gudriausieji.