Norėtų 4 tūkst. eurų
Užduotis, kurią studentas turėtų atlikti pats, kai kuriais atvejais priverčia ieškoti užsakomos paslaugos.
Tai matyti ir viešoje feisbuko grupėje „Lietuvos studentai“, kur neretai pasirodo klausimų apie įvairių studijų darbų kainas.
Studentai teiraujasi, kiek kainuotų parašyti visą darbą, kiek – tik teorinę jo dalį, kiek atsieitų konsultacija ar šaltinių paieška.
Atsakymuose atsiranda ir žmonių, tiesiai šviesiai siūlančių tokias paslaugas.
Kaina, sprendžiant iš viešų pasiūlymų, priklauso nuo daugybės aplinkybių – darbo temos, apimties, šaltinių skaičiaus, atlikimo termino.
Siūlomos paslaugos susijusios su skirtingomis studijų kryptimis – teise, istorija ar lietuvių filologija.
Kai kur už konsultacijas prašoma nuo 200 eurų, o už viso darbo parengimą nurodomos ir kelių tūkstančių eurų sumos.
Pasitaiko teigiančiųjų, kad tokio darbo kaina turėtų siekti mažiausiai 4 tūkst. eurų.
Kiti atvirai svarsto, kad jiems paprasčiau sumokėti kelias algas ir taip išvengti įtempto darbo.
Tačiau už šitaip sutaupytą laiką gali tekti sumokėti gerokai daugiau.
Pateikė visą kainoraštį
Tokių darbų rašytojai potencialiems užsakovams pateikia ir tam tikrą argumentaciją, paaiškina savo kainodaros subtilybes.
„Norint kokybiškai parašyti darbą nuo pradžios iki pabaigos, nerealu tikėtis, kad tai kainuos 500 eurų. Pabandykime paskaičiuoti: normali valandinė darbo kaina turėtų būti bent 20 eurų (asmeniškai aš už tiek mažai nedirbčiau). Rašant visą baigiamąjį darbą, įsigilinant į temą ir viską atliekant kaip priklauso, reikia 200 valandų. Tai reiškia, kad toks darbas turėtų kainuoti 4 tūkst. eurų“, – aiškino vienas lengvo kelio į diplomą ieškančių studentų pagalbininkas.
Jis taip pat pranešė, jog savo paslaugas įvertindavo 30 eurų už valandą, o tie, kurie pateikdavo jo rašliavą kaip savo, esą „be problemų“ gaudavo 9 ar 10 balų.
Dar vienas tokių darbų rašeiva viešai pateikė net savo kainoraštį. Jame teigiama, kad darbą parašyti per vieną darbo dieną kainuos 3,2 tūkst. eurų, per penkias darbo dienas – 2,2 tūkst., per 20 darbo dienų – 1,5 tūkst. eurų.
Tačiau perspėjo, kad ir šios sumos gali keistis dėl darbo apimties ir tyrimo sudėtingumo.
Iš susirašinėjimų galima spręsti, kad užsakovų netrūksta.
Tiesa, yra abejojančiųjų, ar visa tai gerai. Kai kurie atvirai siūlė nesinaudoti abejotinomis paslaugomis ir baigiamuosius mokslo darbus rašyti patiems.
Eurus nori atgauti teisme
Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys patvirtino, kad ši problema nėra nauja.
„Tai nėra jokia naujiena – tokių dalykų pasitaikydavo ir anksčiau. Šią tendenciją galime stebėti jau gal dešimtmetį, ir ji tik stiprėja“, – atviravo profesorius.
Pasak dekano, tam įtakos gali turėti ir technologijų pažanga bei vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas. Išsiplėtus tokių paslaugų rinkai atsiranda ir studentų, pasiryžtančių rizikuoti.
„Aš galiu labai tvirtai pasakyti, jog mūsų universitetas turi pakankamai įrankių, kad tokius nupirktus darbus demaskuotų. Gynimo metu jie dažniausiai būna neapginami dėl labai paprastos priežasties – žmogus tiesiog nežino. Arba studentas net neprisileidžiamas ginti, nes kyla abejonių dėl medžiagos rinkimo patikimumo ar kitų parametrų – pavyzdžiui, kaip jis nuosekliai dirbo ir atsiskaitinėjo pagal grafiką“, – paaiškino R. Balsys.
Tokių atvejų, kai yra bandoma apginti nežinia kieno parašytą darbą, išties pasitaiko.
„Praėjusiais metais turėjome precedentą, kai studentė bandė apginti būtent tokį nupirktą darbą. Kai apginti nepavyko, ji parašė apeliaciją dekanui. Pagal studijų nuostatus buvo sudaryta komisija, kuri išanalizavo situaciją, išklausė įrašą ir, nenustačius jokių procedūrinių pažeidimų, paliko galioti komisijos sprendimą. Po savaitės sužinojau, kad ši mergina padavė į teismą patį darbo autorių, iš kurio jį pirko. Kaip sakant, kvailumui ribų nėra“, – pasakojo R. Balsys.
Anot jo, toks žingsnis tapo aplinkybe, kuri pačiai studentei gali turėti ilgalaikių pasekmių.
„Taip ji pati užsikirto kelią kada nors sugrįžti į Klaipėdos universitetą. Tai yra akivaizdus prisipažinimas ir etikos pažeidimas, o universitetas turi teisę tokio studento į savo auditorijas daugiau neįsileisti. Šitokios istorijos paprastai turi liūdną pabaigą. Liaudies išmintis teisingai sako, kad melo kojos trumpos, o yla visada išlenda iš maišo. Todėl siūlyčiau šitos loterijos nežaisti ir pas mus net nebandyti“, – pažymėjo R. Balsys.
Siūlyčiau šitos loterijos nežaisti.
Gresia ir bauda
Už tokias „paslaugas“ gali grėsti ir administracinė atsakomybė.
Administracinių nusižengimų kodekso 123 straipsnis numato atsakomybę už kito asmens parengto mokslo ar studijų darbo ar jo dalies pateikimą kaip savo, taip pat už tokio darbo parengimą ar perdavimą, kai žinoma, kad jis bus pateiktas kito asmens vardu.
Kito asmens parengto mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projekto pateikimas mokslo ir studijų institucijai kaip savo mokslo ir studijų darbo (ar jo dalies) užtraukia baudą nuo 200 iki 500 eurų.
Mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projekto, kuris kito asmens buvo pateiktas mokslo ir studijų institucijai kaip jo paties mokslo ar studijų darbas (ar jo dalis), parengimas ir (ar) perdavimas užtraukia baudą nuo 200 iki 500 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1,8 tūkst. eurų.
Informacijos, kuria siūlomos mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projekto rengimo paslaugos, viešas paskelbimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 100 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų.
Administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 900 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,7 tūkst. iki 3 tūkst. eurų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)