Diplomas – už pinigus: demaskuota studentė į teismą padavė tikrąjį darbo autorių Pereiti į pagrindinį turinį

Diplomas – už pinigus: demaskuota studentė į teismą padavė tikrąjį darbo autorių

2026-09-30 05:00

Kiek reikėtų sumokėti, jei bakalauro ar magistro darbą parašytų kitas žmogus? Aiškėja, kad už šią paslaugą tenka pakloti ir tūkstančius eurų. Tačiau toks pirkinys gali atsisukti prieš patį studentą, nes už tai gresia civilinė atsakomybė. Būna ir kuriozų. Viena studentė, kai buvo demaskuota ir darbo neapsigynė, padavė į teismą jo tikrąjį autorių.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Lengvabūdžiai: kai ku­rie jau­ni žmo­nės įsi­ti­ki­nę, kad ne tik kur­si­nį, bet ir bai­gia­mą­jį stu­di­jų dar­bą ga­li­ma nu­si­pirk­ti už dos­nių tė­ve­lių duotus pi­ni­gus.
Lengvabūdžiai: kai ku­rie jau­ni žmo­nės įsi­ti­ki­nę, kad ne tik kur­si­nį, bet ir bai­gia­mą­jį stu­di­jų dar­bą ga­li­ma nu­si­pirk­ti už dos­nių tė­ve­lių duotus pi­ni­gus. / „Free­pik“ nuo­tr.

Norėtų 4 tūkst. eurų

Užduotis, kurią studentas turėtų atlikti pats, kai kuriais atvejais priverčia ieškoti užsakomos paslaugos.

Tai matyti ir viešoje feisbuko grupėje „Lietuvos studentai“, kur neretai pasirodo klausimų apie įvairių studijų darbų kainas.

Studentai teiraujasi, kiek kainuotų parašyti visą darbą, kiek – tik teorinę jo dalį, kiek atsieitų konsultacija ar šaltinių paieška.

Atsakymuose atsiranda ir žmonių, tiesiai šviesiai siūlančių tokias paslaugas.

Kaina, sprendžiant iš viešų pasiūlymų, priklauso nuo daugybės aplinkybių – darbo temos, apimties, šaltinių skaičiaus, atlikimo termino.

Siūlomos paslaugos susijusios su skirtingomis studijų kryptimis – teise, istorija ar lietuvių filologija.

Kai kur už konsultacijas prašoma nuo 200 eurų, o už viso darbo parengimą nurodomos ir kelių tūkstančių eurų sumos.

Pasitaiko teigiančiųjų, kad tokio darbo kaina turėtų siekti mažiausiai 4 tūkst. eurų.

Kiti atvirai svarsto, kad jiems paprasčiau sumokėti kelias algas ir taip išvengti įtempto darbo.

Tačiau už šitaip sutaupytą laiką gali tekti sumokėti gerokai daugiau.

Pateikė visą kainoraštį

Tokių darbų rašytojai potencialiems užsakovams pateikia ir tam tikrą argumentaciją, paaiškina savo kainodaros subtilybes.

„Norint kokybiškai parašyti darbą nuo pradžios iki pabaigos, nerealu tikėtis, kad tai kainuos 500 eurų. Pabandykime paskaičiuoti: normali valandinė darbo kaina turėtų būti bent 20 eurų (asmeniškai aš už tiek mažai nedirbčiau). Rašant visą baigiamąjį darbą, įsigilinant į temą ir viską atliekant kaip priklauso, reikia 200 valandų. Tai reiškia, kad toks darbas turėtų kainuoti 4 tūkst. eurų“, – aiškino vienas lengvo kelio į diplomą ieškančių studentų pagalbininkas.

Jis taip pat pranešė, jog savo paslaugas įvertindavo 30 eurų už valandą, o tie, kurie pateikdavo jo rašliavą kaip savo, esą „be problemų“ gaudavo 9 ar 10 balų.

Dar vienas tokių darbų rašeiva viešai pateikė net savo kainoraštį. Jame teigiama, kad darbą parašyti per vieną darbo dieną kainuos 3,2 tūkst. eurų, per penkias darbo dienas – 2,2 tūkst., per 20 darbo dienų – 1,5 tūkst. eurų.

Tačiau perspėjo, kad ir šios sumos gali keistis dėl darbo apimties ir tyrimo sudėtingumo.

Iš susirašinėjimų galima spręsti, kad užsakovų netrūksta.

Tiesa, yra abejojančiųjų, ar visa tai gerai. Kai kurie atvirai siūlė nesinaudoti abejotinomis paslaugomis ir baigiamuosius mokslo darbus rašyti patiems.

Nelegalu: viešose studentų diskusijose netrūksta klausimų, kiek kainuotų parašyti kursinį, bakalauro ar magistro darbą. Už kai kuriuos akademinius darbus siūloma mokėti ne šimtus, o kelis tūkstančius eurų.

Eurus nori atgauti teisme

Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys patvirtino, kad ši problema nėra nauja.

„Tai nėra jokia naujiena – tokių dalykų pasitaikydavo ir anksčiau. Šią tendenciją galime stebėti jau gal dešimtmetį, ir ji tik stiprėja“, – atviravo profesorius.

Pasak dekano, tam įtakos gali turėti ir technologijų pažanga bei vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas. Išsiplėtus tokių paslaugų rinkai atsiranda ir studentų, pasiryžtančių rizikuoti.

„Aš galiu labai tvirtai pasakyti, jog mūsų universitetas turi pakankamai įrankių, kad tokius nupirktus darbus demaskuotų. Gynimo metu jie dažniausiai būna neapginami dėl labai paprastos priežasties – žmogus tiesiog nežino. Arba studentas net neprisileidžiamas ginti, nes kyla abejonių dėl medžiagos rinkimo patikimumo ar kitų parametrų – pavyzdžiui, kaip jis nuosekliai dirbo ir atsiskaitinėjo pagal grafiką“, – paaiškino R. Balsys.

Tokių atvejų, kai yra bandoma apginti nežinia kieno parašytą darbą, išties pasitaiko.

„Praėjusiais metais turėjome precedentą, kai studentė bandė apginti būtent tokį nupirktą darbą. Kai apginti nepavyko, ji parašė apeliaciją dekanui. Pagal studijų nuostatus buvo sudaryta komisija, kuri išanalizavo situaciją, išklausė įrašą ir, nenustačius jokių procedūrinių pažeidimų, paliko galioti komisijos sprendimą. Po savaitės sužinojau, kad ši mergina padavė į teismą patį darbo autorių, iš kurio jį pirko. Kaip sakant, kvailumui ribų nėra“, – pasakojo R. Balsys.

Anot jo, toks žingsnis tapo aplinkybe, kuri pačiai studentei gali turėti ilgalaikių pasekmių.

„Taip ji pati užsikirto kelią kada nors sugrįžti į Klaipėdos universitetą. Tai yra akivaizdus prisipažinimas ir etikos pažeidimas, o universitetas turi teisę tokio studento į savo auditorijas daugiau neįsileisti. Šitokios istorijos paprastai turi liūdną pabaigą. Liaudies išmintis teisingai sako, kad melo kojos trumpos, o yla visada išlenda iš maišo. Todėl siūlyčiau šitos loterijos nežaisti ir pas mus net nebandyti“, – pažymėjo R. Balsys.

Rimantas Balsys

Siūlyčiau šitos loterijos nežaisti.

Gresia ir bauda

Už tokias „paslaugas“ gali grėsti ir administracinė atsakomybė.

Administracinių nusižengimų kodekso 123 straipsnis numato atsakomybę už kito asmens parengto mokslo ar studijų darbo ar jo dalies pateikimą kaip savo, taip pat už tokio darbo parengimą ar perdavimą, kai žinoma, kad jis bus pateiktas kito asmens vardu.

Kito asmens parengto mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projekto pateikimas mokslo ir studijų institucijai kaip savo mokslo ir studijų darbo (ar jo dalies) užtraukia baudą nuo 200 iki 500 eurų.

Mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projekto, kuris kito asmens buvo pateiktas mokslo ir studijų institucijai kaip jo paties mokslo ar studijų darbas (ar jo dalis), parengimas ir (ar) perdavimas užtraukia baudą nuo 200 iki 500 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1,8 tūkst. eurų.

Informacijos, kuria siūlomos mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projekto rengimo paslaugos, viešas paskelbimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 100 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų.

Administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 900 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,7 tūkst. iki 3 tūkst. eurų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Vita

Kažin, ar tiesa, kad visi šie provokatoriai, kurie paspendė spąstus konsultantui, veikė organizuotoje grupuotėje??? Kaip jūs manote?
1
0
žmOgus

Girdėjau, kad dėstytoja pati galimai paduota į teisėsaugą, lauksim žinių, jei tikrai paduota, bus įdomu. Iš tiesų bandoma studentus gąsdinti nesamomis pasekmėmis. Niekas tų studentų neapgaudinėja, visi verslininkai turi vienintelį tikslą, gerai atlikti savo darbą ir gauti pelną. Melagingai aiškinama, kad neva tai studentai susiduria su išaiškėjimo ateityje ir pan. Viena aišku: studentas turi tikrai mokėti, suprasti viską ir apsiginti. O kokiu keliu jie įgavo žinių, čia jau niekieno reikalas. Dabar, kiek girdėjau, tikrai visa pagalba prasideda nuo 5000, o ne nuo 4000. Rimtas žmOgus už mažiau nedirba.
3
0
KAIP KONSTRUOJA

Ši istorija yra išgalvota arba pakeista. Nežinau nei vienos studentės, kuri 2025 metais būtų išmesta iš minėto fakulteto. Visa ši pasakėlė „Teisminis procesas prieš darbų rašytoją“ tėra tik dūmų uždanga studentams gąsdinti, ir apskritai nieko bendra neturi su realybe. Kaip jau skaitėte, viešoje erdvėje pastaruoju metu nuskambėjo išgalvota istorija apie studentę, kuri neva į teismą padavė baigiamųjų darbų pagalbininką. Šis siužetas, žvelgiant iš profesionalo pozicijos, labia jau primena dirbtinai sukonstruotą viešųjų ryšių kampaniją, o ne realią bylą. Nėra jokių oficialių teismų administracijos patvirtinimų, konkrečių bylų numerių ar identifikuojamų šalių, tad peršasi vienintelė išvada, kad visuomenei ir studentijai bandoma pateikti „dūmų uždangą“, kurios vienintelis tikslas yra psichologinis spaudimas, gąsdinimas. Kaip pasakytų suinteresuotieji, “prevencija”. Tačiau realybė tokia, kad tokios bauginimo akcijos ne tik nepasiekia savo tikslo, bet ir demonstruoja visišką jas kuriančių as
5
0
Visi komentarai (34)

Daugiau naujienų