Kam iš tiesų reikėtų pagalbos?

„Kur kreiptis? Paukščių būriai – pievoje. Ten nėra maisto. Kas turi pasirūpinti šiais paukščiais?“ – klausė gyventojas.

Dėl tokios iniciatyvos kiti gyventojai kraipė galvas.

„O kas tiems paukščiams negerai? Jie gal pievoje įšalo? Kodėl juos reikia gelbėti?“ – nesupratęs pagalbos šauksmo klausė kitas žmogus.

Atšalus orams, tokių klausimų iš gyventojų sulaukia įvairios tarnybos.

Jei pajūrio krašte reikėtų kokios nors pagalbos sparnuočiams, tokią pagalbą teikia dvi įstaigos – Kaune įsikūręs Laukinių gyvūnų globos centras ir Lietuvos jūrų muziejus.

„Pas mus dažniausiai atveža kokias nors vietines antis, kitus vandens paukščius. Bet tai nedažni atvejai. Jei žmogus mano, kad gamtoje esančius paukščius reikia gelbėti, gal jam pačiam pagalbos reikia? Gal jam greitąją medicininę pagalbą iškviesti?“ – pečiais gūžčiojo Remigijus Dailidė, Jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus biologas.

Remigijus Dailidė. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Mano, kad reikia batonų

R. Dailidė, išgirdęs, kad gyventojas puolė reikšti rūpestį dėl pievoje atsiradusių sparnuočių, stebėjosi tuo, kad žmonės neturi net elementarių žinių apie gyvąją gamtą.

„Tai reiškia, kad mokyklose blogai mokoma biologijos. Žmonės dar ir dabar galvoja, kad gulbės ir antys maitinasi batonais. Ir jei niekas batono nenuneš, esą gulbė pastips iš bado. Gyvenime ji to batono neėdė ir neės. Tai tik žmonės prišeria batonais antis, nežinodami, kad paukščiai želmenimis, vandens augalais minta. Gamta viską yra sutvarkiusi. Šiuo metu žemupyje žiemoja tūkstančiai žąsų“, – patikino R. Dailidė.

Biologas akcentavo, kad gyvoje gamtoje paukštis visada susiras maisto.

Gamtoje visada yra pusiausvyra.

„Jei atšals taip, kad nebeliks atviro vandens, vandens paukščiai pasitrauks piečiau. Paukščiai per sezoną gali kelis kartus pakeisti žiemojimo vietas. Po dienos būrys jau gali būti prie Gdansko. Paukštis pats nusprendžia, kur jam skristi“, – paaiškino specialistas.

Gamtoje – pusiausvyra

Nors pajūryje vyrauja šaltukas, tačiau dar ir dabar yra atvirų vandens telkinių.

Prieš pusantros savaitės pajūryje buvo fiksuotas šioks toks atšilimas – gyventojai fiksavo iš žiemos guolio išlindusį ežį.

„Buvo viena šilčiausių žiemų. Tačiau pasirodžius šaltukui, net iš guolių išlindę gyvūnai nemirs iš bado. Ežys ras lervų po lapais. Net ir barsukas susiras maisto. Klimato kaita gali būti palanki tik parazitams. Dėl šiltos žiemos neiššals erkės, šliužai, parazitai ir kenkėjai. Gamtoje visada yra pusiausvyra. Jei vienos rūšies parazitų daugėja, tarp jų suaktyvėja populiacinės ligos, padaugėja kitų parazitų, kurie naikina juos, arba suklesti grybinės ar bakterinės ligos“, – paaiškino R. Dailidė.