Pilies uostelio rekonstrukciją vykdanti Gargždų bendrovė "Hidrostatyba" nereagavo į aplinkosaugininkų draudimą stabdyti darbus ir toliau užsiima duobių užlyginimu po vandeniu.

Nesustabdys net baudos

Įmonė jau du kartus bausta už tai, kad jachtų uostelyje kasė gruntą nepastačiusi užtvarų, jei į aplinką pasklistų teršalų. Iškastas ir atgal į upę pilamas gruntas esą jau tirtas ir švarus, tačiau praėjusią savaitę aplink darbus atliekantį laivą "Ulina" buvo pastebėta pasklidusių teršalų. Tąkart Jūros aplinkos apsaugos agentūra bendrovę antrą kartą nubaudė 200 litų. Įmonė prieš kelias savaites jau buvo gavusi tokią pat nuobaudą. Tada Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos agentūros vadovas Andrius Kairys aiškino, kad darbai sustabdyti, kol departamentas išsiaiškins padėtį, patikrins projektą.

Tačiau penktadienį vakare darbai buvo atnaujinti.

Akumuliatorių kapinynas

"Mane pamatę darbininkai skubiai dingo. Kol atvažiavo aplinkosaugininkas, jie darbus nutraukė. Tai, kad bendrovė tiesiog spjovė į aplinkosaugininkus, dar nėra pati didžiausia bėda. Klausimų kelia pačių aplinkosaugininkų leidimas kasti gruntą ir pilti jį atgal į vandenį už kelių metrų. Kasama pačioje sekliausioje užutėkio vietoje. Ji yra arčiausiai "Klaipėdos laivų remonto" įmonės. Šios įmonės darbininkai yra pasakoję, kad būtent šioje vietoje į vandenį buvo pilamos visos įmonės atliekos ir šiukšlės. Po nepriklausomybės atkūrimo čia buvo nuskandinta daugybė akumuliatorių. Jų nepriimdavo surinkėjai, nes juose buvo kadmio. Abejoju šio grunto tinkamumu neva jūros vandens išgraužtoms duobėms lyginti", - dienraščiui pasakojo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas A.Kairys dienraščiui pareiškė, kad, jo nuomone, "Hidrostatybos" paaiškinimas, jog  užutėkyje esą išgraužtas dugno duobes reikia užlyginti,  yra visai įmanomas dalykas.

"Projekte buvo tai numatyta. Jie darbus atliko, tačiau neefektyviai. Artėja regata ir rangovas aiškina, kad vietomis uostelio dugnas tesiekia dviejų metrų gylį, vietomis jis gilesnis. Todėl jie nusprendė iš seklesnės vietos iškasti dumblą ir perpilti į duobes", - įtikinėjo A.Kairys.

Specialistai kraupsta

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto profesorius Sergejus Oleninas tikino, kad apie tokius vykdomus darbus jis girdi pirmąkart.

"Per mano darbo praktiką dar nesu girdėjęs, kad kas nors dumblu kaip kelininkas duobes po vandeniu lygintų. Galima tvirtinti dugną, tačiau tikrai ne dumblu. Juk tai užutėkis, gali būti, kad dugne kaupiasi sąnašos ir šiukšlės, tačiau ne jomis reiktų užpylinėti duobes. Dumblas turi būti išgabentas, o ne suverčiamas atgal. Tai jokio efekto neduos", - kraupo profesorius.

Dėl šių darbų šiandien pasitarimą šaukia Seimo Aplinkos komitetas. Tuo tarpu Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis patikino, kad šių darbų užsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė tik vakar pateikė dalį prašytos dokumentacijos.

"Sulaukiau mero skambučio su klausimais, kokių tiksliai prašome dokumentų. Iki tol tegavome vieną savivaldybės raštą. Sprendimą galėsime priimti tik susipažinę su konkurso sąlygomis", - sakė K.Komskis.