Dėl alkoholio prekybos ribojimų – politikų mūšis

Vartojimo mažėjimas – mitas?

„O dėl ko jis mane melagiu išvadino? Dėl mažesnio suvartojimo duomenų? Tad pradėkime nuo to, kad pastaraisiais metais atlikti tyrimai ir alkoholio gamintojų bei prekybininkų pateikti duomenys nerodo alkoholio vartojimo sumažėjimo Lietuvoje. Pasaulio sveikatos organizacijai Lietuva pateikė padidinto suvartojimo duomenis. Tai buvo viešai pripažinta. Bet reikia pripažinti ir tai, kad pandemijos metu alkoholio suvartojimas iš tiesų yra sumažėjęs. Tačiau, kai sakoma, kad vartojimas yra sumažėjęs, skaičiuojama, kiek alkoholio lietuviai perka Lietuvoje, neskaičiuojama, kiek alkoholio lietuviai nusiperka užsienyje“, – akcentavo E.Gentvilas.

Vynas – ne valkatų gėrimas.

Iš tiesų, kol pernai sienos buvo atviros, pasienio gyventojai, pavyzdžiui, Būtingės ir Šventosios, mieliau sekmadieniais važiuodavo alkoholio, o ypač latviško alaus, nusipirkti į Rucavą.

Marijampolės ir Vilkaviškio rajonų gyventojai jau seniausiai ne tik alkoholį perka Lenkijos pasienio miestelių parduotuvėse.

Išgėrė, ką pirko užsienyje

„Deja, bet jau ne pirmą kartą apie kolegą turiu sakyti, kad jis yra melagis. Tai pats tiksliausias apibūdinimas. Kolega E.Gentvilas teigia: „Deja, šiuo klausimu A.Verygos vedama opozicija į kompromisus eiti nenusiteikusi, o viešai skelbiami teiginiai apie draudimų įtaką alkoholio vartojimo mažėjimui – niekuo nepagrįsti.“ Alkoholio vartojimo mažėjimą pagrindžia tiek mokslininkų (ne alkoholio pramonės nupirktų) pateikiami skaičiai apie su alkoholio vartojimu susijusių problemų mažėjimą, tiek Statistikos departamento skaičiai apie pardavimų mažėjimą ir t. t. O va kuo kolega E.Gentvilas grindžia savo teiginius, lieka neaišku“, – socialiniame tinkle „Facebook“ oponentą į šuns dienas išdėjo A.Veryga.

Į tai E.Gentvilas A.Verygai atsakė savais argumentais.

„Kai tik pas mus atsirado draudimai ir buvo padidintas akcizas, Lenkijoje ir Latvijoje alkoholiniai gėrimai tapo žymiai pigesni. Gėrimai, nupirkti Latvijoje ar Lenkijoje, buvo išgerti. Lietuviai juos išgėrė, bet statistikoje jie neatsispindi. Nevadinsiu aš nieko melagiu, tik paaiškinsiu, kad aš nesu melagis“, – patikino E.Gentvilas.

Įžvalgos: teiginiai, kad „valstiečių“ įvesti ribojimai ir draudimai lėmė alkoholio vartojimo sumažėjimą, vis labiau atrodo panašūs į žlungantį mitą. (Vytauto Petriko nuotr.)

Gali gimdyti, bet ne gerti

Seimo Liberalų frakcijos seniūnas tikino, kad alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas vertėtų peržiūrėti dėl akivaizdžių nelogiškumų.

„Valdančiojoje daugumoje labai aiškiai sutarėme dėl dviejų dalykų – reklamos draudimo nelogiškumo ir amžiaus cenzo. Prisiminkime, kaip A.Verygos nurodymu buvo plėšomi žurnalų puslapiai, kuriuose buvo prabangių konjakų reklama. Reklama skirta ne alkoholikams, kurie vasarą geria „monikutes“ (pigiausias spirituotas stiprus vynas – A.A). Spirituotų vynų net nereikia reklamuoti. Uždraudus prabangių alkoholinių gėrimų reklamą, A.Veryga uždraudė skelbti ir informaciją. Įmonės, gaminančios ar parduodančios alkoholinius gėrimus, savo internetiniuose puslapiuose negali ne tik jų reklamuoti, bet ir informuoti vartotojų, kokios yra gėrimų sudedamosios dalys, receptūra ar gamybos technologija. O juk tokia informacija aktuali ne vienam alaus, vyno ar konjako gurmanui, jau nekalbant apie profesionalų bendruomenę“, – aiškino E.Gentvilas.

E.Gentvilas piktinasi ir draudimu alkoholio įsigyti asmenims, jaunesniems nei 20 metų amžiaus.

„Žmogus nuo 18 metų gali daryti viską – tuoktis, susilaukti vaikų. Nuo 19 metų, esant reikalui, privalo tarnauti tėvynei. Grįžęs iš kariuomenės, jaunuolis randa gimusį vaikiuką, bet negali nusipirkti alaus ar šampano. Tokie perlenkimai – žmogaus orumo pažeidimai. Taip kovojama ne su alkoholizmu, nes buvę valdantieji „bambalių“ taip ir nesugebėjo atsisakyti. Jie nesiėmė kovos prieš „rašalą“, o ėmė kovoti prieš padorius žmones ir piliečius“, – kalbėjo E.Gentvilas.

Į kavines mėlynanosiai neina

Klaipėdietis prisiminė, kaip uostamiesčio ir Palangos verslininkai piktinosi draudimu prekiauti alkoholiu paplūdimio kavinėse.

„Ten alkoholikai nesirenka. Buvo draudimų ir lauko kavinėse. Tai Vilniaus ar Klaipėdos senamiesčio kavinėse renkasi tik mėlynanosiai ar kultūringi žmonės ir užsieniečiai?“ – ragino grįžti į realybę E.Gentvilas.

Klaipėdietis pastebi, kad alkoholio prekybos laiko ribojimas vertas atskiros diskusijos.

„Man jis netrukdo, nors kolegos iš valdančiosios daugumos norėtų prailginti šį laiką. Galima laužyti ietis, bet ne čia yra esminiai dalykai. Vienas svarbus dalykas, dėl kurio verta stipriai diskutuoti – draudimas prekiauti alkoholiu paviljonuose. Tokie paviljonai įrengiami pagal savivaldybių pateiktus architektūrinius reikalavimus. Tokių paviljonų Lietuvoje – 700. Žlugdom vidutinį verslą, nes žmogus, norėdamas nusipirkti alaus, morkų ir cukraus, ateidavo į paviljoną. Dabar jis ten neis. Paviljonuose alkoholio prekyba sudarė 30 proc., tačiau pirkėjams pasukus į prekybos centrus, jų prekyba smuko 50–60 proc.“, – skaičiavo E.Gentvilas.

Liberalą stebino ir tai, kad įvairių prezentacijų ir parodų metu vis dar draudžiama išgerti vyno taurę.

Kam čia kas tarnauja?

„Melas, manipuliacijos, mokslo ignoravimas, ir, kas galėtų paneigti, kad tai nėra atidirbinėjimas pramonei, už kurios dalintas „dovanas“ alkoholinių gėrimų dėžutėse dabar vyksta teismai“, – socialiniame tinkle E.Gentvilui įgėlė A.Veryga.

„Dar svarstant alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, atkreipiau dėmesį, kad tie, kurie ant mūsų spjaudosi, mažiausiai akcizus pakėlė stipriųjų gėrimų gamintojams. Akcizai labiausiai kilo vynui ir alui. Vynas – ne valkatų gėrimas. Aš leidau sau pasakyti, kad stipriuosius gėrimus gamina „MG Baltic“ įmonė, tad kyla klausimas – kam čia kas tarnauja? Skatinama stipriųjų gėrimų gamyba ir pardavimas, o silpnųjų gėrimų patrauklumas yra mažinamas“, – reziumavo E.Gentvilas.