D. Šilenskis: krovos verslas – lyg vaikščiojimas lynu

Krovinių spektro plėtra ir laiku atliekamos investicijos, modernizacija krovos kompanijai yra lyg geras virvės įtempimas arba balansinė lazda, padedanti išlaikyti pusiausvyrą rinkoje, kurią veikia ne tik dėsniai, bet ir pučia stiprūs vėjai, pavyzdžiui, politiniai.

KN (bendrovė „Klaipėdos nafta“) jau kitąmet planuoja pradėti krauti naują produktą – bitumą ir ieško kitų krovos galimybių. Tai svarbu brėžiant bendrovės strategiją ir siekiant išlaikyti paslaugų „portfelį“, kad jame nebūtų vieno kliento ar vieno krovinio dominavimo.

Šiuo metu KN naftos terminale kraunamas dviženklis skaičius skirtingų pozicijų krovinių, tokių kaip įprasti naftos produktai, naftos chemijos produktai ir įvairūs biodegalai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį išlaikyta tvirta lyderystė tarp Baltijos šalių naftos terminalų. Kaip bus ateityje, priklauso nuo daugybės dedamųjų, ir dabartiniame kontekste, pučiant stipriam Rytų vėjui, virvė, kuria balansuojame, juda, tačiau, tikimės, pusiausvyrą išlaikyti padės laiku priimami sprendimai.

Nėra lengvų periodų

Nepaisant gausybės pozityvių rekordų ir pasiekimų, kurių netrūksta KN per daugiau nei 60 veiklos metų, visiško stabilumo ir ramybės periodai pasitaiko retai. Tai bene labiausiai susiję su paties sektoriaus specifika, jo sąsajomis su geopolitiniais iššūkiais ir pasaulinėmis makroekonominėmis tendencijomis.

Šie metai – patvirtins ne vieno verslo segmento atstovai – išties įspūdingi ne pačia geriausia prasme. Kalbant apie naftos ir naftos produktų krovos segmentą, šiemet būta nemenkos turbulencijos, išjudinusios lyną, kuriuo vaikštome. Kalbant apie reikšmingiausias, tai žlugusios „OPEC+“ derybos, kai Rusija ir Saudo Arabija nesusitarė dėl naftos gavybos mažinimo ir Saudo Arabija pradėjo „kainų karą“.

Dėl rekordiškai šiltos žiemos reikšmingai sumažėjo dyzelino ir šildymui naudojamo kuro paklausa, tai turėjo įtakos atsargų padidėjimui ir naftos perdirbimo maržų mažėjimui. Naftos perdirbėjus, o tuo pačiu ir visus tiekimo grandinėje dalyvaujančius verslo subjektus, veikė ir nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalioję griežtesni TJO apribojimai sieros kiekiui laivų kure, kuris sudaro ženklią KN kraunamų produktų dalį.

Taip pat sumaišties įnešė COVID-19 pasaulinės pandemijos lemtas paklausos ir pasiūlos neužtikrintumas. Dėl sustabdyto žaliavinės naftos tiekimo iš Rusijos į Baltarusiją per 2020 m. I ketv. sumažėjo naftos produktų eksportas iš Baltarusijos per KN naftos terminalą, tačiau šis sumažėjimas iš dalies buvo kompensuotas žaliavinės naftos importu į Baltarusiją: perkrauta apie 669 tūkst. tonų žaliavinės naftos (devyni tanklaiviai), dviem tanklaiviais atgabenta žaliavinė nafta iš JAV.

Verslo principais grįstas bendradarbiavimas

Šiandien girdimi pareiškimai iš kaimyninės valstybės kaip ir bendrai situacija joje išties neramina: nuo bendradarbiavimo tiesiant alternatyvius žaliavinės naftos kelius bei daugiau nei dešimtmetį trunkančius verslo įsipareigojimų su Baltarusijos naftos produktų tiekėjais retorika kreipiama į verslo sąsajų nutraukimą ir krovinių nukreipimą nuo Klaipėdos.

Galiu tik pasikartoti, kad vežti ir krauti krovinius per KN naftos terminalą mūsų klientams iš Baltarusijos yra komercinis pagrįstumas: esame konkurencingi ir krovinių nukreipimas kitur galėtų būti logistiškai ir ekonomiškai neoptimalus sprendimas. KN su Belorusskaya Neftyanaya Kompaniya (BNK) bendradarbiauja nuo 2016 m. ir krauna Mozyrio ir Novopolotsko naftos perdirbimo gamyklų produkciją: mazutą, benziną, dyzeliną, ir tai yra verslo principais grįsti santykiai.

Užtikrinti valstybės energetinį saugumą bei stiprinti savo klientų konkurencingumą – tai yra pagrindiniai KN naftos terminalų Klaipėdoje ir Subačiuje tikslai ir tuo grindžiamas bendradarbiavimas su visais klientais. Būtent šie tikslai įgalino mus priimti sprendimus, kurie pirmąjį šių metų pusmetį vien Klaipėdos naftos terminalui, kurio krovos pajėgumas siekia apie 8 mln. tonų per metus, padėjo išlaikyti aukščiausią tarp Baltijos šalių jūrinių naftos terminalų pajėgumų išnaudojimo lygį – net 67 proc., kai daugelio kaimyninių šalių panašių terminalų pajėgumas siekė daugiausiai 25 proc.

Diversifikacija padeda balansuoti rinkoje

2020 metais KN naftos produktų talpyklų parkas pasipildė naujomis talpyklomis, jo talpumas padidėjo 120 tūkst. kub, m. ir šiuo metu siekia 575 000 kubinių metrų. Investicijos atliekamos reaguojant į pokyčius rinkoje ir ieškant naujų galimybių, todėl veiklos diversifikacija akivaizdžiai duoda naudos: biodegalų krovos apimtis per 2020 metus, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo septynis kartus.

Šiuo metu vykdoma KN krantinių rekonstrukcija, tikimės, 2024 metais dar padidins veiklos efektyvumą ir paslaugų prieinamumą. Rekonstravus krantines prie jų vienu metu galės švartuotis ir krovą vykdyti trys laivai, turėsime galimybę priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti tanklaivius. 2021 metų pabaigoje Klaipėdos naftos terminale bus pastatyta nauja geležinkelio estakada, leisianti papildomai vienu metu krauti 32 vagonus-cisternas ir praplėsti kraunamų produktų spektrą. KN įgyvendina Aplinkosaugos priemonių planą, pagal kurį KN investicijos į aplinkosaugos sritį iki 2021 m. pabaigos bus pasiekusios 8 mln. eurų. 2013–2019 m. į aplinkos oro taršos mažinimo priemones KN jau investavo beveik 5 mln. eurų. Visa tai yra tie įrankiai, kurie padeda mums išsilaikyti ant nuolat vėjų blaškomo lyno ir palaikyti pusiausvyrą rinkoje.