Bręsta rudeniniai protestai

Biudžetinių įstaigų darbuotojai vėl sujudo dėl, jų manymu, tvyrančios socialinės neteisybės. Kai kurie jų, ypač bibliotekininkai ir socialiniai darbuotojai, vis dar turi tenkintis minimalia alga. Šią savaitę valdžiai jie vėl mėgins priminti apie savo apgailėtiną dalią.

Bando derėtis

Uostamiesčio pedagogai, nors ir ne visai patenkinti savo gaunamų atlyginimų dydžiu, streikuoti, kaip kai kurie jų kolegos kituose miestuose, dar neketina.

„Streikams mes nesiruošiame, esame iš tų profsąjungų, kurios derasi su Vyriausybe. Kol kas vyksta bandymai susitarti“, – tikino Lietuvos švietimo įstaigų profesinės
sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovė Laima Juknienė.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus finansininkė esą apskaičiavo, kad pagal dabartinius krūvius, atskaičius mokesčius, mokytojai per mėnesį gauna 1 460 litų atlyginimą. Paskutinį kartą pedagogams algos buvo didintos po 2009-ųjų streikų.

Nukenčia ir mokiniai

Po ekonominės krizės, kai atlyginimai buvo sumažinti visiems biudžetiniams darbuotojams, užmokestis mokytojams esą nemažėjo. Tačiau, pasak L.Juknienės, algų apkarpymas pedagogams vyksta labai įdomiai.

„Neseniai dalyvavome viename renginyje, kuriame dabartinė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė prasitarė, kad per krizę mažiausiai nukentėjo mokytojai, nes jiems nebuvo sumažintos algos, o tik bazinė jų dalis, kaip ir visiems biudžetininkams. Tačiau viskas yra ne visai taip“, – pabrėžė L.Juknienė.

Esą klasėse gerokai išaugo mokinių skaičius. Teigiama, kad dar ne taip seniai buvo numatyta, jog vieną pradinę klasę turėtų sudaryti 20–22 mokiniai. Tačiau dabar jau sugrįžtama prie senojo varianto, kai pradinių klasių mokytojos dirba su 24–26 vaikais. Vyresniųjų klasėse pasitaiko ir po 33 mokinius.

„Iš tokių gausių keturių ar penkių klasių būtų galima suformuoti dar vieną. Tačiau didinant mokinių skaičių klasėse sutaupoma mokytojų sąskaita. Be to, anksčiau mobiliąją mokinių grupę sudarė 8 mokiniai, o per krizę ji padidėjo iki 12. Šiuo atveju labiau nukenčia ne pedagogai, o vaikai. Tai atsiliepia jų mokymosi kokybei“, – pabrėžė L.Juknienė.

Arti skurdo ribos

Kur kas mažesnius nei pedagogų atlyginimus gauna bibliotekininkai bei socialiniai darbuotojai. Šiuo metu socialinis darbuotojas uždirba vidutiniškai apie 1 200 litų, o jo padėjėjo alga – minimali.

Klaipėdoje dirba apie du šimtus šių specialistų ir jų pagalbininkų. Pusė jų gyvena arti skurdo ribos.
Socialiniai darbuotojai dirba su fizinę ar protinę negalią turinčiais žmonėmis, smurtą patiriančiomis moterimis, beglobiais ar skriaudžiamais vaikais bei socialinės rizikos šeimomis. Šios srities specialistai kiekvieną dieną patenka į ekstremalias ir pavojingas situacijas.

„Klaipėdos asociacija apie algų problemą kalba mažiausiai penkerius metus – nuo vadinamosios Gedulo akcijos. Ministerija lyg ir suvokia, kad situacija yra nenormali, bet iš tikrųjų niekas nesikeičia“, – apgailestavo Klaipėdos krašto socialinių darbuotojų asociacijos pirmininkas Saulius Liekis.

Šio mėnesio pabaigoje profesinės šventės proga protesto akcija Klaipėdos krašto socialiniai darbuotojai sieks atkreipti ne tik savivaldos, bet ir aukščiausiųjų šalies vadovų dėmesį.

Akcijos metu iš socialinių darbuotojų rankų į dangų kils balionai, kurie simbolizuos menką šių specialistų darbo užmokestį.