Per vieną dieną 1941 m. birželio 14-ąją iš Lietuvos gyvuliniuose vagonuose buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Prisiminimai apie tautos kančią gulaguose gyvi iki šiol. Uostamietyje jie bus įprasminti ne vienu tradiciniu renginiu.

Penktadienį, Gedulo ir vilties dieną, 16 val. nuo Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos buveinės Liepų gatvėje pajudės eisena, kuri pasieks Tautos kančios memorialą S.Daukanto gatvėje.

Eisenoje dalyvaus ne tik Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai, bet ir kariai. Prisijungti prie eisenos kviečiami visi miestiečiai.

16.20 val. vyks iškilmingas minėjimas sovietinio genocido aukoms pagerbti, pasirodys Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos choras „Atminties gaida“, jaunimo ansamblis. Bus padėtos gėlės prie Tautos kančios memorialo.

Po minėjimo – 18 val. visi laukiami Kristaus Karaliaus bažnyčioje.

Šeštadienį, Okupacijos ir genocido dieną, 17 val. Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje vyks pamaldos tremtyje žuvusiems lietuviams atminti. Po jų – Žvejų rūmų mišraus choro „Klaipėda“ koncertas.

„Nedaug beliko žmonių, išgyvenusių tremtį. Juk didžioji dalis jų žuvo. Tačiau yra šeimos, giminės, artimieji. Tas skausmas, prisiminimai yra gyvi žmonių širdyse, žaizdos kraujuoja iki šiol. 1941 metai Lietuvai buvo žiaurus smūgis. Tiek žmonių buvo išvežta iš gimtųjų vietų. Dauguma taip ir negrįžo. Svarbu, kad žmonės žinotų, prisimintų šią datą, kad tokie dalykai nepasikartotų. Užmiršti yra pavojinga“, – kalbėjo Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovas Vytautas Pranciškus Mickus.

Birželio 14-ąją keliama valstybinė vėliava su gedulo ženklu. Tačiau tai daryti privaloma ne visiems – tik valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms.

„Kiti žmonės, kelti ar nekelti vėliavą, gali spręsti patys. Svarbiausia, kad ji būtų su gedulo ženklu“, – priminė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Pasak jos, birželio 14-ąją bus atkreipiamas dėmesys, ar įstaigos, kurios turėjo iškelti vėliavą, tai padarė.