– Jau daug metų kalbama apie būtinybę rekonstruoti Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžą, tačiau realūs rekonstrukcijos darbai taip ir nepradedami. Kada būtų galima tikėtis pokyčių?

– Baltijos prospektas yra ne tik miesto gatvė, bet ir IXB transporto tranzito koridoriaus tąsa, jungianti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją su šiuo transporto koridoriumi. Dar tiksliau – tai centrinė bei viena pagrindinių įvažų į miestą ir uostą. Tad prieš kelerius metus, ruošiantis Centrinio Klaipėdos terminalo statyboms, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu buvo parengti visų trijų Baltijos prospekto sankryžų techniniai projektai, numatantys, kad Baltijos prospekte turėtų atsirasti trys "mega dydžio" arba "Dubajaus lygmens" sankryžos. Jas įrengti, preliminariais to meto skaičiavimais, turėtų atsieiti apie 500 mln. litų, arba beveik 140 mln. eurų.

Akivaizdu, kad miestas įgyvendinti tokį projektą, kurio bendra vertė siekia kone visą savivaldybės metinį biudžetą, vien savo jėgomis yra nepajėgus. Tai, kad šis projektas šiandien yra per brangus ir valstybei, ne kartą aiškiai pasakė premjeras Algirdas Butkevičius bei susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Būtent tai ir tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien realiai yra įgyvendintas tik Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos rekonstrukcijos pirmasis etapas, kuris buvo būtinas Centrinio Klaipėdos terminalo veiklos pradžiai. Beje, pažymėsiu, kad net ir šie darbai atlikti ne be didžiulių miesto pastangų.

Tad suprantant, kad parengti kosminių apimčių sankryžų rekonstrukcijos projektai artimiausiu metu, o gal net ir artimiausius dešimtmečius tikrai nebus įgyvendinti, miestas šiemet ėmėsi savo jėgomis rengti naują, nūdienos ekonomines realijas bei miesto plėtros poreikį atitinkantį Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžos techninį projektą. Mano pavedimu bei tarybos sprendimu ši priemonė jau įtraukta ir į savivaldybės 2016–2018 m. veiklos planą.

Kartu jau kreiptasi ir į premjerą, siūlant inicijuoti bendradarbiavimo sutarties tarp Susisiekimo ministerijos, Kelių direkcijos, Uosto direkcijos ir Klaipėdos savivaldybės parengimą bei pasirašymą, numatant sutartyje kiekvienos institucijos funkcijas ir atsakomybę įgyvendinant Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos projektus.

Beje, prieš keletą mėnesių Klaipėdoje viešėjęs premjeras taip pat darsyk viešai išsakė savo nuomonę, kad vertėtų pasirinkti daug pigesnį ir gerokai greičiau įgyvendinamą minimos sankryžos rekonstrukcijos projektą, kuriam jau artimiausiu metu būtų galima tikėtis gauti lėšų iš ES struktūrinės paramos.

Tačiau šiomis dienomis iš Uosto direkcijos sulaukta rašto, kuriuo aiškiai ir nedviprasmiškai atsisakoma pasirašyti tokią bendradarbiavimo sutartį. Pagrindinis to motyvas – miestui vėl siūloma perimti jau parengtus techninius Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos projektus. Tuos pačius, kurių įgyvendinimui lėšų neturi nei miestas, nei uostas, nei valstybė.

Deja, bet tai formalus ir konstruktyviu bendradarbiavimu su miestu "nekvepiantis" atsakymas. Juk Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcija svarbi ne tik visiems miestiečiams, bet ir uostui, o bandymas ieškoti priežasčių, kaip ko nors nedaryti nei daryti, kelia tik lengvą nuostabą.

Taip, realu, kad anksčiau klaidų buvo padaryta. Tačiau dabar tikrai nebeprasminga vartyti užpernykščių lapų. Būtina pripažinti, kad Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryža nuo automobilių srauto dūsta jau šiandien, reikalingi kuo skubesni šios problemos sprendimo būdai, juolab kad artimiausiu metu visu pajėgumu pradės funkcionuoti Centrinis Klaipėdos terminalas, tad transporto srautai Baltijos prospekte dar išaugs. Ir ką tuomet darysime? Negi lauksime, kol automobiliai visiškai užkimš šią miestui ir uostui svarbią transporto arteriją?

Taip, miestas šiandien yra pasiruošęs savo jėgomis parengti naują Baltijos prospekto bei Šilutės plento sankryžos techninį projektą. Tačiau kartu konstruktyvaus bendradarbiavimo tikimasi ir iš Uosto direkcijos.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite el. paštu [email protected]. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio "Klaipėda" pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.