Pasak Lietuvos jūrų muziejaus muziejininko-biologo Pavelo Kulikovo, problemos – labai panašios kaip ir kituose pasaulio regionuose: klimato kaita, mažėjantys žuvų ištekliai bei žmogaus veiklos poveikis.

Nuo jų itin kenčia Baltijos jūros žinduoliai – ruoniai.

„Baltijos jūroje gyvena trys ruonių rūšys, tačiau žieduotieji ruoniai ypač priklausomi nuo ledo dangos. Kai ji nesusidaro, kyla rimtų grėsmių jų išlikimui. Kiti – pilkieji ruoniai – gausiausiai aptinkami mūsų pakrantėje, dėl gulėjimo vietų sausumoje trūkumo priversti gyventi tankiau, o tai didina žalingą konkurenciją, ligų plitimą ir traumų riziką“, – aiškino P. Kulikovas.

Be klimato kaitos, anot specialisto, Baltijos jūros gyvūnams grėsmę kelia ir intensyvi žmogaus veikla: žvejyba, laivyba, pakrantės urbanizacija.

Ruoniai dažnai patenka į žvejų tinklus arba kenčia nuo triukšmo ir sužeidimų, kuriuos sukelia laivai.

Kalbėdamas apie pagrindinius Baltijos jūros simbolius, P. Kulikovas išskiria pilkąjį ruonį – plačiausiai paplitusią rūšį, aptinkamą visoje jūroje: nuo Lietuvos krantų iki Lenkijos bei šiaurinių teritorijų.

Pilkieji ruoniai yra svarbi Baltijos jūros ekosistemos dalis ir tikri jūros ambasadoriai: jie ne tik atspindi mūsų jūros biologinę įvairovę, bet ir parodo, kaip laukinius gyvūnus žeidžia žmogaus veikla ir klimato kaita.

Pasak specialisto, svarbiausia žinutė Baltijos jūros dienos proga – kiekvienas gali prisidėti prie jūros išsaugojimo.

„Turime mylėti ir saugoti tai, kas mus supa: Baltijos jūrą, jos gyvūnus ir aplinką. Kiek pastangų įdėsime, tiek turėsime. Tai prasideda nuo paprastų kasdienių dalykų: šiukšlių rūšiavimo, gamtos tausojimo, sąmoningo elgesio“, – tvirtino P. Kulikovas.