Apleistas kapas virto gyvatynu

Laidojo tą pačią dieną

V.Kozlova nuo kapinių takelio ranka rodo į krūmus, dabar jie – pagrindinis kelrodis jos tėvų kapavietės link.

Sunku patikėti, bet tai – kaimyninis kapas, kuris labai išsiskiria iš visos kapinių aplinkos.

"Kitais metais bus lygiai 40 metų, kai čia palaidojau savo mamą. Tą pačią dieną šalia laidojo kitą moterį. Pamenu jos sūnų, jis dalyvavo laidotuvėse. Panašu, vyras nevengė taurelės. Daugiau jo niekada nemačiau prie motinos kapo. O kaip atrodo jos amžinojo poilsio vieta, patys matote", – mostelėjo ranka V.Kozlova.

Praskleidus krūmus ir medžius, kurie viršija 3 metrų aukštį, matyti kadaise supilto kapo kauburėlio ženklai.

Medinis kryželis sunykęs, antkapis su velionės vardu ir pavarde čia niekada taip ir neatsirado.

Veikiausiai ir sūnus, turėjęs moralinę pareigą įamžinti mamos atminimą, jau miręs.

Todėl šis liūdnas reginys tapo kaimyninius kapus prižiūrinčių žmonių rūpesčiu.

Prisiveisė gyvačių?

V.Kozlova tikino, jog ilgus metus kiekvieną pavasarį ji mėgino nurauti žoles ir bedygstančius krūmokšnius nuo greta esančio kapo.

Bet pastaraisiais metais pati pasiligojo, ir augmenija ant kaimyninės kapavietės jai tapo nebeįveikiama.

"Ir jei šakas dar kiek apkapoju, tai šaknų niekaip nesuvaldau, jos skverbiasi ir į mano artimųjų kapą. Ir tai nėra gerai. Ilgainiui iškilnos gruntą, gali suardyti ir antkapinius bortelius. Tačiau baisiausia, kad šitame šabakštyne priviso gyvačių. Kartą atėjusi tvarkyti tėvų kapavietės, pamačiau gyvatę. Nežinau, gal tai buvo ir žaltys, gal koks kitas nekenksmingas roplys, bet labai išsigandau. Žiūriu, šliaužia man palei pat kojas", – pasakojo moteris.

Klaipėdietė sako, kad visose Joniškės kapinėse veikiausiai daugiau nėra tokio kapo, kaip šis. Nors apleistų amžinojo poilsio vietų aplinkui ne taip ir mažai.

Pasiūlė susitvarkyti pačiai

Moteris tikino, jog ne kartą kreipėsi į Kapinių priežiūros tarnybą. Pasakojo, kaip atrodo šis kapas. Prašė pagalbos, o atsakymas buvo lakoniškas.

"Jie man vis kartojo: pažiūrėsime, ką galime padaryti. Praėjo kiek laiko, kreipiausi vėl. Tada man pasakė, kad jie neturi galimybių privažiuoti prie to kapo, ir pasiūlė susitvarkyti savo jėgomis. Kaip, jūsų manymu, galėčiau tai padaryti savo jėgomis? Kreipiausi vėl, bandžiau įtikinti, kad šitas šabakštynas kasmet vis plečiasi ir, jei dar delsime, jis bus nebevaldomas. Juk jis ir kitą šalia esantį kapą jau apniko", – pasakojo V.Kozlova.

Klaipėdietė tikino, kad Kapų priežiūros tarnybos darbuotojai buvo nelabai patenkinti jos iniciatyva.