Afera įmonėje „Vlasava“: direktoriui ir matininkui – prokurorų kaltinimai

Registravo, ko nebuvo

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą byloje dėl bendrovės "Vlasava" vadovo Sauliaus Čepkausko bei matininko Eugenijaus Mockaus.

Vyrai buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrai suklastojo kadastrinių matavimų dokumentus ir juos pateikė Registrų centrui, o šis gautų dokumentų pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistravo statinį, kurio įmonės nuomojamame žemės sklype iš viso nebuvo.

Vyrams buvo pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, veikiant bendrininkų grupėje, dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodė, kad bendrovės direktorius S.Čepkauskas suplanavo nusikalstamą veiką ir sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį E.Mockų, kuris atliko matininko funkcijas, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir klastoti dokumentus.

Afera – dėl žemės

Bylos duomenimis, matininkas, vykdydamas privačios bendrovės direktoriaus prašymą, parengė tikrovės neatitinkančius dokumentus – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodė neegzistuojantį statinį (garažą).

Kaip buvo įtariama, matininkas žinojo, kad tikrovėje tokio statinio nėra ir kadastrinių matavimų tokiam statiniui atlikti negalima.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido pagrįstai įtarti, kad tokiais veiksmais bendrininkai siekė sudaryti teisines prielaidas privačiai bendrovei pateisinti didesnio ploto valstybinės žemės sklypo nuomos pagrįstumą, kadangi tuo metu bendrovė veiklai naudojo tik dalį jai išnuomoto, kiek didesnio nei 3 hektarų valstybinės žemės sklypo.

Vyrams buvo pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, veikiant bendrininkų grupėje, dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais.

Nutartį skundžia

Bylą išnagrinėjęs Plungės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. priimtu nuosprendžiu asmenis pripažino kaltais dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais, tačiau išteisino dėl piktnaudžiavimo.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bendrininkų padaryti veiksmai nesukėlė šiam nusikaltimui baudžiamojo įstatymo numatytos didelės žalos. Nuosprendžiu kaltinamiesiems buvo paskirtos piniginės baudos: S.Čepkauskui – 9 415, E.Mockui – 7 532 eurai.

Su tokiu teismo vertinimu nesutikęs prokuroras apeliaciniu skundu prašo priimtą nuosprendį pakeisti, pripažįstant vyrus kaltais ne tik klastojus dokumentus bei jais disponavus, bet ir piktnaudžiavus turėtais įgaliojimais.

Prokuroras mano, kad tyčinis nusikaltimas apie žinomai neteisingų duomenų dėl nekilnojamojo daikto sukūrimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre, siekiant savanaudiškų tikslų, teismo turėtų būti įvertintas kaip sukėlęs didelę žalą.