Viltį nešantis koncertas „Sveika, Taikos Karaliene“ atvyksta į Palangą

Dešimties „Ave Maria“ rožinį savo balsais suvers Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistės Oksana Auškalnytė, Viktorija Stanelė, Vitalija Trinkė. Joms fortepijonu akompanuos koncertmeisterė Inga Maknavičienė. Rainerio Maria Rilke‘s, Henriko Nagio, Justino Marcinkevičiaus eiles tarp giesmių skaitys Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė.

Koncerte skambės dešimt populiariausių „Ave Maria“ giesmių, sukurtų Johanno Sebastiano Bacho / Charles‘io Gounod, Franzo Schuberto, Pietro Mascagni, Giuseppe Verdi ir kitų praeities bei nūdienos kompozitorių.

Pasaulyje yra daugybė dainininkų, atliekančių visų žinomas „Ave Maria“, sukurtas J. S. Bacho / Ch. Gounod ir F. Schuberto, bet mažai kas žino, kad šie kūriniai nebuvo sumanyti kaip giesmės lotyniškos maldos tekstu. Prancūzų kompozitorius romantikas Ch. Gounod sukūrė savąją „Ave Maria“ kaip improvizaciją – pridėjęs melodiją virš savo mėgstamo (nors ir kiek pakeisto) J. S. Bacho Preliudo C-dur iš „Gerai temperuoto klavyro“ I tomo. Iš pradžių giesmė buvo užrašyta ir išleista prancūzišku tekstu, bet vėliau išpopuliarėjo versija su lotynišku tekstu. Koncerte pastarąją atliks solistė V. Trinkė.

Panašiai nutiko ir populiariajai F. Schuberto giesmei: kompozitorius ją sukūrė 1825 m. kaip savo 52-ojo opuso šeštąją dalį – „Trečioji Elenos giesmė“ iš dainų ciklo pagal Walterio Scotto epinę poemą „Ežero valdovė“. Originaliai sukurta į vokiečių kalbą Adamo Storcko išverstu Walterio Scotto tekstu, vėliau ji dažniau buvo atliekama lotynišku maldos „Sveika, Marija“ tekstu ir tapo viena žymiausių šio kompozitoriaus kūrinių. XX a. antroje pusėje F. Schuberto „Ave Maria“ itin subtiliai perdainavo ir dar labiau išgarsino ne tik pirmo ryškumo operos žvaigždės Maria Callas bei Luciano Pavarotti, bet ir tokie populiarūs dainininkai kaip Andrea Bocelli ar Céline Dion. Koncerte „Sveika, Taikos Karaliene“ ją atliks solistė V. Stanelė.

Dvi programoje skambėsiančios italų romantikų – G. Verdi ir P. Mascagni – giesmės „Ave Maria“ atkeliavo iš jų žymiausių operų. G. Verdi „Ave Maria“ skamba iš Dezdemonos lūpų prieš pat jos mirtį (solistė V. Stanelė), o P. Mascagni „Ave Maria“ buvo aranžuota kaip žymiojo orkestrinio Intermeco iš jo operos „Kaimo garbė“ vokalinė versija (solistės V. Stanelė, V. Trinkė, O. Auškalnytė). Tuo tarpu šiuolaikinio lenkų kino muzikos kompozitoriaus Michało Lorenco „Ave Maria“ buvo sukurta 1995 m. režisieriaus Krzysztofo Lango filmui „Provokatorius“ (solistė V. Stanelė). Dar viena „Ave Maria“ (kurią atliks solistė O. Auškalnytė) ilgą laiką buvo klaidingai priskiriama italų ankstyvojo baroko kompozitoriui Giulio Caccini. Iš tiesų ją 1970 m. sukūrė rusų gitaristas, liutnistas ir kompozitorius Vladimiras Vavilovas, įtraukęs giesmę į savo įrašų rinkinį kaip anonimo kūrinį.

Giesmės švč. Mergelei Marijai, kaip palaikymas nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms, skambėjo ir teatro surengtame paramos koncerte Klaipėdoje. Negalime nustoti tikėti, kad gėrio pergalė prieš blogį jau arti, o svarbiausia šiuo savo tikėjimu turime įkvėpti ukrainiečius bei pagal galimybes prie jų kovos prisidėti aukomis.