Vieninteliai kaito degalai – vėjas

Jie negali nusėdėti vietoje, kasdien tikrina kitos dienos orų prognozes ir, jei žadamas palankus vėjas, meta visus darbus, susikrauna jėgos aitvarus ir traukia prie marių arba jūros. "Kaitavimas yra gyvenimo būdas", – neslepia tokį jį pasirinkęs jėgos aitvarų sporto entuziastas ir kaitavimo mokyklos Svencelėje įkūrėjas Algirdas Danius.

Tokių vietų reta

Apie 40 km nuo Klaipėdos nutolusi Svencelė laikoma Lietuvos kaituotojų Meka. Dėl palankių geografinių sąlygų šioje vietovėje vėjai pučia beveik visada, todėl ji lyg magnetas traukia ekstremalaus vandens sporto entuziastus iš visos Lietuvos, o kai kada ir iš užsienio.

"Tokių gerų vietų kaitavimo sportui kaip Svencelė mažai kur yra. Eini kilometrą į Kuršių marias, negilu, dugnas lygus, mažai bangų – idealios sąlygos kaituoti, treniruotis ir mokytis atlikti triukus", – vietos privalumus vardijo jėgos aitvarų instruktorius Lukas Paškauskas.

A.Danius pasakojo, jog esant palankiam vėjui ir geroms oro sąlygoms per dieną šioje vietovėje susirenka per kelis šimtus žmonių.

Jų patogumui sukurta ir minimali, tačiau būtiniausius poreikius tenkinanti infrastruktūra. Atvykusieji į Svencelės poilsiavietę gali išsinuomoti konteinerį nakvynei, apsistoti savo namelyje ant ratų arba palapinėje. Atskiruose sanitariniuose konteineriuose poilsiautojams įrengti dušai, tualetai, kavinė.

Brangus malonumas

"Kaitų sportas Lietuvoje plinta kaip virusas, o lietuvių susidomėjimas juo tik auga. Vis daugiau žmonių suserga kaitavimo liga, kuri iš pagrindų keičia gyvenimą – juk tam reikia ne tik be galo daug laiko, bet ir pinigų", – teigė pašnekovas.

Vyras pripažįsta, jog kaitavimas yra gan brangus sportas. Norint įsigyti visiškai naują kaitavimo įrangos komplektą, gali tekti pakloti apie 6,5 tūkst. litų. Tiesa, daugelis žmonių perka naudotą įrangą ir taip išleidžia perpus mažiau pinigų. Kiti įrangą nuomojasi – poilsiavietėje yra įrengti keli nuomos punktai.

Jėgos aitvarų sportu gali užsiimti vaikai nuo 8 metų. "Toliau ribų nėra – mūsų mokykloje yra ir 62 metų kaituotoja", – džiaugėsi A.Danius. Anot vyro, šiuo sportu gali užsiimti bet kas, svarbiausia yra norėti, turėti pasiryžimo, valios ir kantrybės.

Kiek laiko reikia norint išmokti kaituoti? "Tai yra labai individualu. Vieniems užtenka 3 ar 4 valandų, o kitiems ir 8 valandų neužtenka. Tačiau jei užtrunki daugiau nei 20 valandų, gal vertėtų susimąstyti, jog tai ne tavo sportas", – svarstė vyras.

Kaituoja visur, kur yra jūra

"Daugelis kaituotojų mėgsta ir snieglenčių sportą. Tarp jų esama panašumų. Tačiau atėjus žiemai iškyla dilema – važiuoti į kalnus ar kaituoti? Visur nesuspėsi, juk reikia dar ir dirbti. Tačiau pastaruoju metu rimti kaituotojai atsisako snieglenčių. Daug kas tiesiog galvoja – nuvažiuosiu ten, kur šilta, mano žmona ar draugė galės pasideginti ir pailsėti, o aš tuo tarpu kaituosiu", – pasakojo A.Danius.

Vyras išskyrė, jog tarp mėgstamiausių kaituotojų kelionių taškų yra Brazilija, Rodo sala, Keiptaunas, Ispanijos pakrantės, Mauricijus, Naujoji Kaledonija, Tailando salos, Kambodža, Australija, Vietnamas, JAV pakrantės.

"Tačiau dabar nebėra jūrą turinčios šalies, kurioje žmonės nekaituotų", – pridūrė jis.

Lietuvoje kaituotojai renkasi Kuršių marias arba Baltijos jūrą. "Kartais kaituojama ir Kauno ar Elektrėnų mariose, tačiau ten pučia žemyninis, gūsiuotas vėjas, kuris gali pakenkti jėgos aitvarui. Šiam sportui reikia tolygaus, pastovaus vėjo, toks pučia tik prie jūros. Vėjas juk yra pagrindinis mūsų kuras", – paaiškino A.Danius.

Anot vaikino, kaituotojai tai daro ne tik savo malonumui, bet ir parungtyniauja. Baltijos šalyse Lietuvos kaituotojai yra vieni stipriausių. "Šiemet antrą kartą vykusiose tarptautinėse Baltijos šalių jėgos aitvarų ir vandenlenčių varžybose "Kite&Wake Festival" visas prizines vietas laimėjo lietuviai. Latviai mums net neprilygsta", – įsitikinęs L.Paškauskas.