Tapytojos kūrybos mikropasauliai atsivers parodos lankytojams

Klaipėdietės tapytojos I. Leščinskaitės kūrinių cikluose pastaruoju metu atsiradusi papildomoji realybė parodoje „Mikropasauliai: abstraktūs atvaizdai“ atsiskleidžia su nauja jėga. Abstrakcijose įtapytos miniatiūros – mikropasauliai su Jano Vermeerio „Mergina su perlo auskaru“, Van Goghu, M.Tyson, Kristijonu Donelaičiu, Karaliene Luize, H.G.Gadameriu, J.S.Bachu ir kitomis istorinėmis asmenybėmis – ekspozicijoje susitinka su šiurkščiais, kasdienybėje atliekančiais tik tiesiogines funkcijas, todėl išprasmintais daiktais – statybiniais pastoliais, metaline lova, silikonine guma, sutrešusiu kelmu ir t. t. Tokioje apsuptyje esantys tapybos darbai alsuoja estetinės prasmės pertekliumi.

Pasak autorės, toks dviejų netikrovių susitikimas ir kontrastas kuria nesaties proskyną. Kurdama priešybių kupiną ekspoziciją, I. Leščinskaitė sako turinti tikslą atkreipti dėmesį į šių dienų žmogaus ir visuomenės gyvenime vyraujančias aktualijas: gamtinės gyvenamosios aplinkos, kultūros tradicijų ir harmoningų asmeninių bei socialinių žmonių santykių tvarios plėtros išsaugojimą. Kartu autorė deklaruoja pagarbą klasikinei tapybai, naujai įprasmindama paveiksluose vaizduojamų istorinių ir kultūrinių objektų, asmenų ir realijų reikšmes ir tokiu būdu priartindama jas prie šiuolaikinių žiūrovų.

„Nuolatinė autorefleksija yra natūrali moderniojo meno būsena ir būtina jo egzistavimo sąlyga. Menas gali išlikti tik kaskart iš naujo apmąstant jo savastį apibrėžiantį santykį su tikrove ir savo paties vietą joje – kada ir kiek jis dar yra menas, o kada toks nebėra ir virsta kažkuo KITU, arba ne-menu. Tai ypač aktualu dabar, kai atėjo didžiulės pasaulio ir žmonių gyvenimo pervartos laikas. Paroda turi priminti, kad menui nepavyks išvengti akistatos su grįžtančiomis nesekvestruotomis patirtimis“, – teigė I. Leščinskaitė.

Į kūrybinį eksperimentą tapytoja įtraukė kitų sričių profesionalus: architektus Gerdą Antanaitytę, Audrių Laurinatį, kompozitorių Liną Rimšą ir kitus. Pasitelkusi programinę įrangą, I.Leščinskaitė sukūrė abstrakčias drobes, kuriose atgyja įtapytų miniatiūrų istorijos. Nors tapyba, pasak parodos autorės, jai visada buvo, yra ir bus svarbiausia, menininkė plečia jos lauką, eksperimentuoja su žiūrovų emocine ir vizualine klausa.

Parodoje bus rodomas ir I.Leščinskaitės bei Zitos Tallat-Kelpšaitės videoprojektas „Metų laikai“, dedikuotas K.Donelaičiui, kurio 240-ąsias mirties metines šiemet minime. Šis projektas dalyvavo tarptautiniame poezijos festivalyje POESTATE. Dėl pandemijos festivalis šiemet buvo perkeltas į virtualią erdvę, jam kūrinius pateikė daugiau nei 50 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių. „Metų laikai“ pelnė vieną iš penkių festivalio prizų.

Pasveikinti autorių į Lietuvą atvyko ir parodos atidaryme dalyvaus Lokarno Leonardo da Vinčio meno galerijos „il Rivellino“ savininkas, Šveicarijos ir Lietuvos kultūrinių ryšių puoselėtojas, meno renginių organizatorius Arminio Sciolli, 2018 m. Lokarne, Šveicarijoje, surengęs įspūdingą Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui skirtą renginį „10 dienų Lietuvoje“.

I.Leščinskaitė (gim. 1970 m.) Vilniaus dailės akademijoje studijavo tapybą, įgijo meno bakalauro, magistro bei meno licenciato laipsnius. 1996 m. stažavosi Austrijoje pas menininkus Nancy Spero ir Leon Golub. Lietuvos dailininkų sąjungos narė, VDA Klaipėdos fakulteto docentė, jai suteiktas meno kūrėjos statusas. Gyvena ir kuria Klaipėdoje.

Autorė yra surengusi 31 personalinę parodą, dalyvavo 104 bendrose tapybos darbų parodose, meniniuose projektuose: Lietuvoje, Austrijoje, JAV, Italijoje, Rusijoje, Islandijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Kazachstane, Vokietijoje, Danijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje. Menininkei buvo skirtos G. Soroso, „Kunstlerhaus Lukas“, LR Kultūros tarybos, Klaipėdos miesto savivaldybės meno stipendijos.

Paroda veiks iki liepos 19 d. Lankytojams rekomenduojama laikytis asmens saugos reikalavimų: dėvėti apsaugines kaukes ar kitas apsaugines veido priemones. Privaloma laikytis saugaus fizinio atstumo ir rankų higienos.