Uostamiesčio kūrybininkų erdvės Kultūros fabrike netyla nuo šurmulio. Šiuo metu čia aktyviai ruošiamasi šventinių renginių maratonui, į kino peržiūras plūsta išskirtinio kino mėgėjai, o atviri verslumo seminarai kaskart sulaukia vis didesnio inkubatoriaus bendruomenės ir kitų miestiečių ažiotažo.

Orientuojasi į rinką

Nuo rugsėjo Kultūros fabrike be kino peržiūrų, buvo suorganizuota netoli šimto įvairios pakraipos renginių. Naujomis erdvėmis vis dažniau susidomi jauni žmonės, ieškantys patrauklios vietos savo veiklai vystyti.

"Džiaugiuosi čia dirbančia motyvuota mūsų įstaigos komanda ir labai produktyviai dirbančia rezidentų bendruomene. Tai veiklūs ir darbštūs žmonės, neskaičiuojantys savo darbo valandų. Nors startavome keturiese, per pirmus metus pavyko suburti gausų būrį užsidegusio ir panašių tikslų siekiančio jaunimo", – sakė Raimonda Laužikienė, Kultūros fabriko programos įgyvendinančios Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) vadovė.

Šiuo metu Kultūros fabrike nuolat reziduoja daugiau kaip pusę šimto jaunų profesionalių nepriklausomų menininkų, laisvai samdomų kūrybinių darbuotojų (freelanc'erių), kultūros vadybininkų bei smulkių kūrybinių verslų įmonių atstovų ir kitokių iniciatyvų, kurios šiandien palaikomos kultūros politikos. Kūrybinis inkubatorius vystomas pagal hibridinį veiklos modelį, kitaip tariant, siekiama derinti tiek ekonominius, tiek kultūrinius tikslus bei veiklas, tarpininkauti pateikiant nepriklausomų jaunų kūrėjų meną publikai.

"Tai kūrybiški ir savarankiški žmonės, rezultato siekiantys savo jėgomis ir yra iš esmės daugiau ar mažiau nepriklausomi nuo įvairiausių paramos programų. Jų visų išskirtinis bruožas – orientacija į rinką. Administracija neformuoja ambicijų spręsti apie čia demonstruojamų meninių pasiūlymų privalumus ir trūkumus, todėl, kad mūsų funkcijos kitokios – sudaryti pradedančioms kūrybinėms organizacijoms ir kūrybinio verslo įmonėms kuo įmanoma palankiausias darbo sąlygas, ką kai kurie vyresnės kartos menininkai supranta kaip prievolę remti menininkus tiesiogiai finansiškai", – pastebi R.Laužikienė.

Penkias dienas per savaitę Kultūros fabrike vyksta nekomercinio kino peržiūros, organizuojami kino festivaliai susitikimai su kino kūrėjais ir menininkais, kiekvieną trečiadienį renkasi kino klubo nariai, galima ir išsinuomoti kino salę įvairių renginių organizavimui. Kino veikla, anot pašnekovės, ypač pateisino lūkesčius – netradicinio kino išsiilgę klaipėdiečiai plūsta į pirmame aukšte esančią kino salę ir net patys prisideda prie naujo repertuaro formavimo.

Kartu kuria vidaus taisykles

Tam, kad darbas po vienu stogu vyktų sklandžiai, Kultūros fabriko bendruomenė kuria bendras vidaus taisykles. Rezidentai kūrybinių sesijų metu sėda prie bendro stalo arba teikia savo individualius pasiūlymus kaip palaikyti bendruomenės gyvybingumą.

"Suprantama, kad atvėrus duris reikėjo įdėti nemažai pastangų, jog visais įmanomais būdais pritrauktume kuo daugiau auditorijos ir mūsų paslaugų vartotojų. Tačiau pastaruoju metu veiklos turime per akis, projektų ir renginių skaičius tik auga. Taip pat atsiranda pačių bendruomenės narių poreikis turėti tam tikrus visiems priimtinus susitarimus ir bendras vertybes, kurie užtikrintų kūrybišką ir sklandų darbą Kultūros fabrike sukurtose, taip vadinamose bendradarbystės erdvėse", – aiškino R.Laužikienė.

Kultūros fabrike įsisupo ne tik menas bei kūrybinis verslas, bet ir naujausios technologijos, kurios, pašnekovės žodžiais, yra varomoji kūrybinės ekonomikos jėga. Per pirmuosius veiklos metus buvo pritraukta naujų socialinių partnerių, tokių kaip Kaune įsikūrusios kūrybinių industrijų erdvės "Talent Garden", robotikos specialistai, užmegztas bendradarbiavimas su tarptautiniu LCC universitetu, tariamasi dėl bendrų verslumo iniciatyvių su "Swedbank".

"Technologijos vystomos taip greitai, kad darosi sunku prognozuoti, kokių naujų specialybių atsiras po penkmečio. Todėl turime stebėti ir reaguoti į rinką. Vienas didžiausių mūsų prioritetų – pritraukti jaunų talentingų ir iniciatyvių žmonių iš sostinės ir net užsienio, taip pat prisidėti prie Klaipėdos gana izoliuotos kultūrinės bendruomenės atvirumo auginimo ir atsinaujinimo", – pabrėžė Kultūros fabriko vadovė.

Veiks socialinis klubas

Jau rytoj pirmajame Kultūros fabriko aukšte duris atvers naujas muzikinis klubas "Raketa", miestiečius kviesiantis bendrauti ir įdomiai leisti laiką netradicinėse erdvėse.

Anot R.Laužikienės, nauja veikla įneš gyvasties ir sykiu taps dar vienu iššūkiu. "Tai naujovė, prie kurios teks prisitaikyti. Nenorime stovėti vietoje, o inovacijos įmanomos tik ten, kur vyksta eksperimentai", – šypsosi pašnekovė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia devyni kūrybiniai menų inkubatoriai ir kiekvienas jų ieško savo unikalaus veido. Labiausiai nutolusiuose nuo sostinės, pavyzdžiui Anykščiuose ar Telšiuose esančiose kūrybininkų erdvėse vykdomos labai įvairios veiklos, tokiu būdu siekiant išlaikyti ir taip negausią mažesnių miestų auditoriją. Vis dėlto uostamiesčio inkubatoriaus netradicinės erdvės ir turima salių įranga yra geriausiai pritaikyta scenos menams, kinui bei savarankiškai dirbančių freelanc'erių, kultūros organizacijų vadybininkų ir kūrybinio verslo atstovų darbo vietoms organizuoti.