Kalėdoms artėjant – muzikinė šokio pasaka Klaipėdos koncertų salėje

Skirta visai šeimai

Visame pasaulyje mėgstamas Piotro Čaikovskio baletas „Spragtukas“, sukurtas pagal ir E. T. A. Hoffmanno pasaką „Spragtukas ir pelių karalius“, įkvepia kitus meninius projektus. Vienas tokių gimė Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Tai 3–7 metų žiūrovams ir visai šeimai skirta muzikinė šokio pasaka „Mergaitės Marijos istorija“. Klaipėdos koncertų salėje ji bus parodyta gruodžio 7 d. 18.30 val.

Pagrindinės pasakos veikėjos Marijos vaidmuo patikėtas balerinai Gabrielei Marčiukaitytei, Spragtuką šoks Tomas Kratkovskis, Droselmajerį ir Pelių karalių – Martynas Kavaliauskas. Nuostabią muziką atliks ir savo personažus įkūnys LNOBT pučiamųjų kvintetas: Karolina Daukšienė (fleita), Linas Šalna (obojus), Vilius Kalvėnas (klarnetas), Vytenis Matutis (valtorna) ir Robertas Šidiškis (fagotas).

„Ši muzikinė šokio pasaka skiriama patiems mažiausiems žiūrovams, kuriems dar per sunku teatre išbūti visą ilgą „Spragtuko“ spektaklį. Jos idėja kilo penkiems teatro simfoninio orkestro muzikantams, susibūrusiems į LNOBT pučiamųjų kvintetą ir atlikusiems „Spragtuko“ siuitą. Jų muzikos instrumentai irgi taps šios pasakos personažais“, – projekto atsiradimo istoriją atskleidė spektaklio režisierė ir choreografė Jūratė Sodytė. Kūrybinėje komandoje dirbo kaukių dailininkė Simona Kačinskaitė ir šviesų dailininkas Levas Kleinas.

Supažindina su baleto menu

E. T. A. Hoffmanno pasaka „Spragtukas ir pelių karalius“ pasakoja apie mergaitę Mariją, kuri Kalėdų rytą randa ypatingą dovaną – Spragtuką, skirtą glaudyti riešutus. Iš tiesų jis yra užburtas princas, kuris gali atvirsti į žmogų tik nugalėjus Pelių karalių ir jeigu negražų Spragtuką pamils kilni mergaitė. Ar pavyks Spragtukui ir Marijai išsklaidyti piktų burtų kerus?

Spektaklis iš arti supažindina su baleto menu, kuris LNOBT karaliauja jau beveik 100 metų. Kasmet LNOBT trupę papildo jauni šokėjai, du iš jų – G. Marčiukaitytė ir T. Kratkovskis – tapo „Mergaitės Marijos istorijos“ pagrindinių vaidmenų atlikėjais. Prie didelės teatro scenos įpratusiems artistams šis projektas yra visai nauja patirtis. „Tikras iššūkis išlaikyti mažųjų žiūrovų dėmesį viso, nors ir trumpesnio, spektaklio metu. Tačiau buvau maloniai nustebintas, kai pamačiau tiek daug susidomėjusių ir įdėmiai spektaklį stebinčių žiūrovų“, – sakė baleto šokėjas T. Kratkovskis.

Įvairūs personažai ir kaukės

Šokėjai scenoje vaidina ne vieni. Droselmajerį ir Pelių karalių įkūnija su publika bendraujantis aktorius M. Kavaliauskas, o spektaklio metu Marija sutinka įvairius personažus – spalvingas ir išraiškingas kaukes, kurias sukūrė S. Kačinskaitė.

Ši pasaka skamba ypatingai, nes melodinga P. Čaikovskio muzika yra atliekama pučiamaisiais instrumentais. Kiekvienas iš jų – fleita, obojus, klatnetas, valtorna, fagotas – skamba kitaip, turi skirtingą tembrą, tad gali puikiai atskleisti skirtingų personažų charakterius.

LNOBT artistai laukia susitikimo su uostamiesčio publika. „Nepaprastai gera šokant matyti gražias, tokias nuoširdžias mažųjų žiūrovų reakcijas, drauge išgyventi patirtis spektaklio istorijoje“, – sakė balerina G. Marčiukaitytė.

Buvo suplanuota, kad spektaklis vyks Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė, tačiau dėl didelio klausytojų susidomėjimo perkeltas į pagrindinę koncertinę sceną.