- Parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Reiškinys: Lietuvos jaunimo mišrių chorų festivalis „Jaunoji banga“ šiemet surengtas jau trečią kartą.
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
Lietuvos jaunimo mišrių chorų festivalis „Jaunoji banga“, šiemet vykęs jau trečią kartą, sukvietė talentingus jaunuosius choristus į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Koncertų salę. Viena šio festivalio organizatorių, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišraus choro vadovė Jolanta Vyšniauskienė dalijosi mintimis apie festivalio atsiradimą, jo misiją, iššūkius bei jaunųjų choristų indėlį į Lietuvos chorinę kultūrą.
Iššūkis – rasti chorą
– Kas prieš trejus metus jus paskatino organizuoti festivalį „Jaunoji banga“?
– Pirmiausiai, festivalį organizuoti paskatino susirūpinimą kelianti situacija Lietuvoje dėl jaunimo mišrių chorų. Tai ypač išryškėjo po karantino, kai gimnazijose sparčiai ėmė nykti buvę chorai, pasikeitusios jaunimo vertybės ir požiūris į chorinę muziką. Kita priežastis – mano pačios ilgametis darbas su jaunimo mišriu choru Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje ir noras stiprinti, auginti bei įrodyti jaunimui, kad dainavimas ir bendrystė muzikoje yra jėga.
– Kokia festivalio misija ir pagrindiniai tikslai?
– Šiuo renginiu siekiame plėsti jaunimo užimtumo, saviraiškos galimybes, auginti jų vertybines, menines, kultūrines nuostatas, daryti įtaką pilietinei bei muzikinei brandai.
– Kokie yra pagrindiniai iššūkiai organizuojant jaunimo chorų festivalį?
– Iššūkių nemažai. Pirmiausia, rasti chorus, norinčius paruošti festivalio programą ir galinčius atvykti į festivalį savo lėšomis. Antra, siekiant sukurti tikrą chorinės muzikos šventę, reikia daug žmogiškų ir finansinių išteklių. Nuo salės nuomos iki kitų organizacinių darbų: reklaminės sklaidos, koncerto programos kūrybiško įprasminimo ir t. t.
N. Jankausko nuotr.
Šimtmečio šventės priminimas
– Kaip apibūdintumėte festivalyje skambančią muzikinę programą? Galbūt skatinate dalyvius atlikti tam tikrų kompozitorių ar laikotarpių kūrinius?
– Festivalį organizuojame jau trečią kartą ir kiekvieną sykį programa turi skirtingą tikslą. Šių metų festivalis tarsi šimtmečio Dainų šventės prisiminimas, mat didžiąją dalį repertuaro sudarė Dainų šventėje atlikti kūriniai. Ateities festivaliuose norėtųsi kviesti kompozitorius kurti naujus kūrinius, idant plėstųsi jaunimo mišrių chorų repertuaras. Šiam tikslui pasiekti reikalingas didesnis biudžetas, apie kurį mes svajojame ir tikimės įgyvendinti.
– Kuo svarbus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos solinio dainavimo ir chorinio dirigavimo studentų įtraukimas į festivalį?
– Šis bendradarbiavimas – šių metų festivalio naujiena. Siekiame, kad projektas būtų naudingas ne tik choristams, bet ir kitiems su chorine ar vokaline muzika susijusiems jauniesiems atlikėjams. Manau, kad jaunųjų dirigentų rengimas Lietuvoje tampa iššūkiu ir tam tikra problema. Mes turime tuo rūpintis, siekti, kad jaunimas ne tik dainuotų, bet ir norėtų tapti chorvedžiais, ateityje buriančiais chorus. Galimybė diriguoti didžiuliam, beveik 200 atlikėjų chorui, jauniesiems festivalio dirigentams Lianai Maliauskaitei ir Simui Martinkui buvo didžiulė dovana, patirtis, motyvacija ateičiai. O festivalio solistams Ievai Andriulionytei, Jonui Ščerbiakui ir Valerijui Gončarovui, taip pat buvo puiki proga išbandyti save choriniuose žanruose.
– Šiemet sulaukėte šešių jaunimo chorų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kaip įvertintumėte jų pasirengimą?
– Visi chorai atvyko puikiai nusiteikę, gerai paruošę festivalio programą. Esu labai dėkinga kolektyvų vadovėms Vitai Rusteikienei, Aušrai Kardašienei, Neringai Sidaugaitei, Renatai Gylienei ir Ingridai Bertulienei už jų atsidavimą, profesionalumą, palaikymą ir bendradarbiavimą.
N. Jankausko nuotr.
„Mūsų tikslas pasiektas“
– Remiantis festivalio kontekstu, kokį pastebite jaunimo chorų indėlį į šiandieninį chorinį meną?
– Jaunimo emocijos, šypsenos, nuotaikos įpareigoja nenuleisti rankų ir tęsti festivalį. Norėtųsi, kad tokių renginių Lietuvoje būtų daugiau, kad chorai burtųsi, draugautų ir bendradarbiautų. Šiandieninis jaunimo chorų indėlis į chorinį meną yra nepakankamas, net keliantis susirūpinimą, kas dainuos ateities Dainų šventėse. Tad festivalio rengimo prasmė tampa dar didesnė ir reikšmingesnė.
– Kaip festivalis prisideda prie jaunimo kūrybiškumo ir saviraiškos?
– Prisideda labai stipriai. Ruošiant festivalio programą ir siekiant tinkamai ją atlikti, svarbus kiekvienas dainininkas, o choristams dainuojant kartu emocija išauga šimteriopai. Man visuomet svarbu, kas lieka po renginio. Matant, kad pasibaigus koncertui dalyviai neskuba skirstytis, komentarų nebereikia. Šių metų festivalio dieną būtent taip ir nutiko. Mūsų tikslas pasiektas, širdis džiaugiasi.
– Kas yra festivalio „Jaunoji banga“ klausytojai?
– Publika tikrai myli šį renginį. Tarp klausytojų yra choristų tėveliai, draugai, artimieji, nemažai vyresnės kartos atstovų, kuriems daina yra be galo svarbi. Tradicijų tąsa, perdavimas iš kartos į kartą, sakralių kūrinių „Lietuva brangi“ ir „Kur giria žaliuoja“ atlikimas suvienija visus, ir klausytojus, ir atlikėjus.
– Ar ateityje planuojate plėsti dalyvių ratą ir įtraukti chorus iš kitų šalių?
– Šių metų festivalio dalyvių gausa parodė, kad skaičiumi plėstis šioje erdvėje nebėra kur – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Koncertų salėje choristai vargiai tilpo. Apie festivalio tarptautiškumą kol kas negalvojame. Dabartinis ir svarbiausias tikslas – burti ir vienyti Lietuvos jaunimo mišrius chorus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baleto „Legenda“ scenografė S. Šimkūnaitė: norėčiau, kad žiūrovas pajustų laiko tėkmę1
„Tai bus mano pirmas darbas naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salės „Jūra“ scenoje, pirma šokio spektaklio premjera teatre. Man tai be galo svarbus įvykis, kurio laukiu“, – sakė Antano Jasenkos baletui &bd...
-
Etnokultūros puoselėtojams – premija: jūs esate tokie vieninteliai Lietuvoje
Daugiau nei 30-metį gyvuojantis Klaipėdos etnokultūros centras (KEC) šiemet apdovanotas Kultūros ministerijos Kultūros centrų premija už pastarųjų penkerių metų aktyvią veiklą. Tad šiandien, lapkričio 16-ąją, klaipėdiečiai buvo ...
-
Įsikūnijimas – tarsi į paveikslą
Kokie šamaniški dalykai vykdavo užkulisiuose, kiek žingsnių per repeticiją nueidavo aktoriai ir kaip vyko įsikūnijimas į Baroko amžiuje kūrusio dailininko paveikslus – apie tai ir kita buvo galima sužinoti Klaipėdos dramos teatro...
-
Klaipėdos pilies teatras kviečia į premjerą
Klaipėdos pilies teatras kviečia į pirmąją 39-ojo kūrybinės veiklos sezono premjerą – Keren Klimovsky komediją „Jūs užstojate man vandenyną“. ...
-
Klaipėdos kamerinis orkestras – nauja Italijos publikos žvaigždė
Italija – baroko gimtinė, tad nieko keisto, kad į šią šalį sugrįžta violončelininko Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras, ne kartą muzikos gerbėjų įvardintas kaip baroko muzikos stiliaus geriausias atlik...
-
Jaunavedžiams skirta paroda Klaipėdoje: naujos idėjos, tendencijos ir vertingi patarimai
Lapkričio 10 dieną Klaipėdoje, restobare „Džonis ir citrinos“, įvyko pirmasis didelis informatyvus renginys, skirtas jaunavedžiams. Įvairūs vestuvių industrijos specialistai suteikė vertingų patarimų ir dalijosi šiuolaikinėmis t...
-
Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į premijos įteikimo iškilmes
Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras, džiaugdamasis Lietuvos kultūros ministerijos skirta Kultūros centrų premija už mėgėjų meno ir dainų švenčių tradicijų puoselėjimą ir sklaidą bei už etninės kultūros ir nematerialau...
-
Lapkritį Klaipėdos dramos teatre pirmieji naujų spektaklių žingsniai
Antroje 89-ojo sezono pusėje Klaipėdos dramos teatre vyks didelė premjera. Jau trečią kartą šiame teatre dirbsiantis žymus latvių režisierius Elmārs Seņkovs vasario 14 d. pristatys spektaklį pagal kultinio populiarumo Latvijoje sulaukus...
-
Baleto „Legenda“ kompozitorius A. Jasenka: simfoninis orkestras man – nuostabiausias instrumentas
„Šio baleto vizija – leisti žiūrovui būti savo fantazijoje skambant muzikai“, – pasakojo muziką Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) choreografo Gajaus Žmavco statomam baletui „Legenda“ paraš...
-
Muzika yra moteris
Kamerinės muzikos koncerte trys pripažinti atlikėjai – Romanas Kudriašovas (baritonas), altininkė Augusta Romaškevičiūtė ir pianistė Eglė Andrejevaitė – pristatys naują programą „Muzika yra moteris“, kurioje sk...