15-oji „Plartforma“ pajūryje kviečia persikrauti

„Festivalio tema – perkraunama / reloading – nurodo į dabartinę mūsų išgyvenamą tarpinę būseną tarp pandemijos ir postpandeminio, naujo pasaulio. Pakeliui bandome adaptuotis, suprasti naujus pokyčius. Festivaliui švenčiant 15 metų sukaktį, irgi vyksta praeities pasiekimų ir ateities krypties permąstymas. Toks ir šis renginys – kviečiantis žiūrovus drąsiai nerti į perkraunamą realybę. Nors nežinomybė baugina, menas gali tapti audros akimi – tuo ramiu tašku, iš kurio galime stebėti pokyčius ir mokytis prisitaikyti prie naujovių, kol aplink viskas keičiasi beprotišku tempu“, – šiemetę festivalio temą pristatė jo vadovė menotyrininkė Goda Giedraitytė.

Praeitis dabartyje

Vienas iš būdų drąsiai pasitikti naujus dalykus – atsigręžti į istorinių asmenybių patirtis ir palikimą. Tad festivalį atidarys unikalus reginys – choreografės Paulos Rosolen (Vokietija) kuriamas pasirodymas su 20 šokėjų iš visos Lietuvos ir gyvai atliekama elektronine muzika, skirtas vieno garsiausių postmodernaus šokio choreografų Merce’o Cunninghamo (1919–2009) atminimui. Šis choreografas sukėlė revoliuciją šokio pasaulyje ir sulaužė tuometes judesio suvokimo normas. Kūrybinis M.Cunninghamo ir kompozitoriaus Johno Cage’o bendradarbiavimas turėjo įtakos visam avangardiniam meno judėjimui.

2019 m. šokio pasaulis minėjo M.Cunninghamo 100-ąsias gimimo metines. Šia proga choreografė P.Rosolen Vokietijoje pristatė reginį „100:100 | Homage to Merce Cunningham“. Klaipėdoje choreografė tęsia homage idėją, kviesdama šokėjus ir choreografus kurti kartu ir pagerbti garsųjį choreografą. Atskiri kūriniai bus paversti didele grupine choreografija, kuriai muziką kuria ir ją gyvai atliks Emilianas Gatsovas-Elbis iš Bulgarijos. Šis reginys rugsėjo 17-ąją atidarys XV tarptautinį menų festivalį „Plartforma“ ir Klaipėdos piliavietėje bus pristatytas tik vieną kartą.

Tą pačią dieną pažvelgti į skirtingų žmonių ir miesto patirtis kvies Klaipėdos jaunimo teatro dokumentinis spektaklis „Jūrinės šviesos“, kuriame dabartiniai ir buvę gyventojai tapo lakią Klaipėdos tapatybę. Anot kūrėjų, tai spektaklis apie miestą be istorinės atminties, bet kartu su viena turtingiausių miestietiško gyvenimo istorijų Lietuvoje. Tai spektaklis apie džiazo, teatro, grožio salonų, rekonstrukcijų, slaptų reikalų, keistų žmonių, šeimų, daugybės tautų miestą. Apie tuščias gatves ir miesto aprašymus, kuriuose kartais nėra vietos žmonėms.

Krizė kaip galimybė

Muzikos ir medijų performansas „This Order Goes Wrong”, subūręs vieną įdomiausių jaunosios kartos kūrėjų komandą, tyrinėja kasdienį žmonių palydovą – nerimą. Pasitelkdami nerimo sutrikimus ir panikos priepuolius patyrusių žmonių liudijimus, Senekos ir Cicerono tekstus, kūrėjai bando apčiuopti ir suprasti dar Antikos laikais aprašytą nerimo fenomeną. Šis performansas šiemet atrinktas į vienos svarbiausių muzikos platformų „Classical: NEXT“ pitch sesiją.

Transformatyvią krizės galią atskleis ir trupės „X-act” šokio spektaklis „Post No Bills“ (Danija). 2015 m. „Reumert“ metų šokėjos ir Danijos meno fondo apdovanojimą pelniusios atlikėjos Kitt Johnson monospektaklį teatro kritikai apibūdina kaip „galingą, bauginantį ir žavingą“, o pačią šokėją ir choreografę vertina už charizmą ir judesio savitumą.

Viena iš festivalio premjerų – žinomo prancūzų choreografo, Chaillot nacionalinio šokio teatro Prancūzijoje vadovo Rachido Ouramdane šokio spektaklis „Audros akis“. Jis tyrinėja universalius chaoso ir tvarkos dėsnius. Kartu su Šeiko šokio teatru sukurtas spektaklis įkvėptas anarchiškų ir organizuotų grupių judėjimo – nuo paradų, riaušių iki skraidančių paukščių būrių. Taip scenoje kuriami hipnotizuojantys tvarkos ir chaoso paveikslai. Šis kūrinys – prancūzų ir lietuvių šiuolaikinio šokio programos „KlaipėDAnse“ dalis.

Ryšio galia

Komunikacija, ryšys su savimi ir kitu, buvimas bendruomenės dalimi – kita festivalio pristatomuose kūriniuose dominuojanti tema.

Klaipėdoje ir Palangoje festivalis pristatys Izraelio šokio kūrėjų Yossi’o Bergo ir Odedo Grafo šokio ir muzikos spektaklį „When Love Walked In“. Kūrinio pagrindas ir įkvėpimas – atotrūkis tarp to, kaip meilė pristatoma kultūroje, ir to, kaip ją iš tiesų išgyvena žmonės. Šokio kritikė Gili Izakovich spektaklį apibūdino kaip „geriausią vakarėlį mieste“, „intymų šokio spektaklį, kuris virsta jaudinančiu miuziklu“ („Jerusalem Post“), o Idit Suslik pripažino, kad tai „griebiantis už širdies kūrinys“ („The Contemporary Eye“).

Realybės ir virtualumo santykis skleisis šiuolaikinio cirko, videomeno, šokio ir fizinio teatro spektaklio tarptautinėje premjeroje „Perto“ (Suomija, Brazilija). Joje režisierius Luisas Sartori do Vale su komanda tyrinėja, kaip technologijos veikia mūsų santykius ir kaip skirtingi bendravimo būdai gali susipinti ir sąveikauti.

Paslaptingą trauką ir mįslingą ryšį su akmenimis atskleis spektaklio „Stone-Face-Book“ (Danija, Lenkija) išankstinė premjera Klaipėdoje, Kretingoje ir Palangoje. Kūrinį pristatys ir pokalbiui po spektaklio kvies šokio teatras „Granhoj Dans“. Nomadiška dvasia alsuos ir estų šokio spektaklis „Olmeulmad: Sanctum textum“, kuris bus parodytas Klaipėdoje ir Kretingoje. Jame veikia keturi šokėjai, vedantys į meditatyvią kūno piligriminę kelionę.

Festivalio programoje – du jaunojo choreografo Luko Karvelio darbai: šokio monospektaklis „Blank Spots“ ir Šeiko šokio teatrui kurta miniatiūra. Juose susipina asmeninio ir kolektyvinio identiteto ryšiai, apmąstymai apie jauno žmogaus santykį su laisve ir ką reiškia būti lietuviu pasaulyje, būti lietuviu, savyje talpinant ištisą pasaulį.

Į prigimtinį ritualo poreikį dėmesį atkreips performatyvus įvykis „Analizuojant žvėrį“. Čia, kaip būdinga ritualui, laiko linijinė tėkmė neegzistuoja. Susikoncentruojama į būseną, o visa kita skrieja aplink, tarsi būnant viesulo centre, kur sklando ramybė, tačiau aplink žemė maišosi su dangumi.

Panašią belaikiškumo būseną spalio 1-ąją sukels ir festivalio uždarymo spektaklis „Flesh“, sukurtas prancūzų režisieriaus Francko Vigroux ir trupės „Cie d’Autres Cordes“. Publikai jis taps siurrealia avarijos patirtimi. Audiovizualinėje elektroninėje operoje susipins asmeninė autoavarijos patirtis ir anglų rašytojo J.G.Ballardo literatūrinis pasaulis. Šoko momentą, proto nuo kūno atsiskyrimą įkūnijantis spektaklis išsiskiria iki stuburo veriančiu, stulbinamai paveikiu vaizdo, garso ir šokio deriniu. Šį „Plartformos“ spektaklį tiesiog būtina pamatyti. Vėliau jis keliaus į festivalį „Sirenos“ Vilniuje.

Paskaitos ir seminarai

Festivalio programoje nepamiršti žinių ir naujų įgūdžių ištroškę šokio kritikai, kurių protus kutens dramaturgės ir kritikės Silvijos Čižaitės-Rudokienės vedamas seminaras „Šokis kompiuterio klavišais. Jame dalyviai diskutuos apie tai, kas yra šokio kritika ir kaip ruošiasi kritikai, kokios galimos skirtingos teksto prieigos prie judesio, kodėl šokio kritikai Lietuvoje tampa šokio dramaturgais ir dar daugiau, o praktinę seminaro dalį užbaigs kolegiali recenzija.

Festivalio publika kviečiama į viešas paskaitas, kurias skaitys dr. Kastytis Rudokas. Paskaitos „Kultūra kaip globalių pokyčių Big Bang’as“ klausytojai aiškinsis, kokios permainų giluminės priežastys ir kur slypi kuriantysis kultūros pradas – sprogimas. O apsilankiusieji paskaitoje „Koks bus miestas po 2070 metų. Žmonijos evoliucijos“ galės mėginti atsakyti į klausimą, ar žmonija kaip kultūrinė rūšis gali ne tik keistis, bet ir evoliucionuoti, pasidaryti esmingai kitokia – išsipildžiusia, ką tai reiškia ir ar iš viso įmanomas žmogiškojo teleos’o pasiekimas.

Tarptautinio menų festivalio „Plartforma“ misija – bendrame kūrybiniame vyksme suvienyti skirtingų regionų ir valstybių meninę patirtį bei kūrėjų kūrybinį potencialą. Festivalyje pristatomi šiuolaikinio šokio ir teatro, multimedija projektų, performanso, naujojo cirko ir vizualaus meno kūrėjai bei jų grupės. Tai vienintelis interdisciplinaraus pobūdžio festivalis Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje, be kultūrinės, vykdantis ir edukacinę funkciją – supažindina ir ugdo publiką, kaip suprasti ir vertinti šiuolaikinę meno raišką.

Nuo 2011 m. „Plartformai“ suteiktas Klaipėdos miesto reprezentacinio festivalio statusas, 2015 m. ji apdovanota Europos festivalių asociacijos ženklu „Europe for Festivals / Festivals for Europe“, o nuo 2019 m. įtraukta į strateginių Lietuvos festivalių sąrašą.

Festivalį organizuoja menininkų grupė „Žuvies akis“. Festivalį remia Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė, Prancūzų institutas Lietuvoje ir Goethe’s institutas.

Į festivalio renginius bus galima patekti tik su „Galimybių pasu“ (išskyrus renginius lauke). Bilietus į mokamus festivalio renginius platina www.bilietai.lt.