Seimas ėmėsi įstatymo, turinčio sutramdyti didžiuosius prekybos tinklus. Šimtatūkstantines baudas už nesąžiningus prekybininkų veiksmus numatantis įstatymas turėtų įsigalioti kitąmet. Vis dėlto Seimo nariams jis sukėlė dvejonių.

Projektui nusprendė pritarti

Antradienį po Seime vykusio Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto svarstymo jam pritarė dauguma – 64 iš 90 – balsavusių parlamentarų. Tiesa, Seimo pirmininkė Irena Degutienė šį įstatymą siūlė priimti ypatingos skubos tvarka, tačiau įstatymui tarp Seimo narių sukėlus nemažai dvejonių, nuspręsta to nedaryti.

Nemažai diskusijų sukėlusiame įstatyme numatyti devyni veiksmai, kurių prekybininkai negalės taikyti prieš tiekėjus. Tarp jų – iš tiekėjo reikalauti vadinamojo įėjimo mokesčių, kompensacijos už negautą ar gautą mažesnį, negu tikėtasi, pelną pardavus jo prekes, kompensacijos už naujų parduotuvių įrengimą ar prekybos tinklo reklamos išlaidų apmokėjimo, jeigu dėl to nėra rašytinio tiekėjo sutikimo.

Šis įstatymas bus taikomas didžiosioms šalies prekybos įmonėms, Lietuvoje turinčioms ne mažiau kaip 20 parduotuvių, kurių prekybos plotas ne mažesnis kaip 400 kv. m., o bendros įmonės pajamos per pastaruosius metus siekia daugiau kaip 400 mln. litų. Už šių draudimų nepaisymą prekybos tinklams gali grėsti baudos iki 400 tūkst. litų.

Jeigu įstatymas sulauks galutinio Seimo narių ir Prezidentės pritarimo, jis turėtų įsigalioti nuo 2010 m. balandžio 1 d. Kaip laikomasi įstatymo, turėtų prižiūrėti Konkurencijos taryba, kuri iki to laiko dar turės priimti jam įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Įstatymas kelia abejonių

Abejonių dėl šio įstatymo veiksmingumo yra išsakęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas, didžiuosius prekybininkus vienijančios asociacijos atstovai, pati Konkurencijos taryba. Įstatymo oponentai argumentuoja, kad jis iškraipys padėtį rinkoje, pakenks konkurencingumui, nuo to gali nukentėti prekybos tinklų klientai.

Tiekėjų atstovai tikina, kad mažmeninės prekybos srityje laisvoji rinka seniai nebeveikia, čia susiklosčiusi oligopolinė padėtis, kai keli stambūs tinklai gali nustatyti tiekėjams nepalankias sąlygas ir dėl to užsitikrinti papildomos naudos. Statistikos departamento duomenimis, keturi šalyje dominuojantys prekybos tinklai – "Maxima", "Norfa", "Iki" ir "Rimi" – užima apie 83 proc. mažmeninės prekybos maisto prekėmis rinkos.

Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys teigė, kad tiek vieną, tiek kitą palaikančių nuomonių svarstant Ūkio ministerijos parengtą įstatymą netrūko ir jo vadovaujamame komitete. "Iš esmės didžiųjų prekybos tinklų ir tiekėjų santykių reguliavimas reikalingas, tačiau nemanau, kad šiuo įstatymu nustatytos taisyklės turėtų didelį poveikį", – savo dvejones išsakė D.Budrys.

Jo teigimu, apie tokio įstatymo, kaip jis pateikiamas dabar, priėmimą kalbėti anksti: "Kol jis bus priimtas, tikrai dar bus pasiūlymų, jau dabar yra daug neatsakytų klausimų, o visų nuomonės labai skiriasi."

Būtų lengvai apeinamas

Svarstant įstatymo projektą jam prieštaravęs Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys kalbėjo, kad įstatyme yra spragų, kurios didiesiems prekybos centrams sudarys galimybių jį apeiti.

"Ar reikia kaip nors tramdyti didelę rinkos dalį turinčias įmones? Taip. Ar šis įstatymas tai padarys? Ne. Galima jo išvengti padarant 399 kv. m ploto parduotuves. Apyvartą paslėpti sunkiau, tačiau tą taip pat galima padaryti išskaidant bendrovę", – argumentavo Seimo narys.

D.Budrys teigė, kad priimant šį įstatymą svarbu atsakyti ir į klausimą, ar nuo to nenukentės vartotojai. Be to, anot jo, būtų gerokai prasmingiau ne drausti įvairius veiksmus, o surasti svertų, kurie padėtų prekybininkams ir jų tiekėjams susitarti. Tiesa, patiems prekybos tinklams laikytis susitarimų nesiseka – 2007-aisiais sukurto prekybininkų etikos kodekso buvo paisoma vos pusmetį.

Diskusijos dėl šio įstatymo turėtų toliau tęstis Seimo Ekonomikos komitete. D.Budrio teigimu, įstatymas turėtų būti priimtas iki šių metų pabaigos, t. y. kitą savaitę, tačiau šimtaprocentinių garantijų dėl to nėra.