Kiekvienas didelis renginys, į kurį bilietai kainuoja šimtus litų, valstybės biudžetą papildo šimtais tūkstančių litų. Tačiau kai kurie renginių organizatoriai sumanė būdų, kaip išvengti išaugusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Asociacijos nemoka

Kai gelbėdama šalį nuo bankroto Vyriausybė išnaikino PVM lengvatas, šis mokestis padidėjo ir bilietams į renginius. Lengvatinis tarifas, siekęs 5 proc., virto visu 21 proc. mokesčiu, skaičiuojamu nuo bilieto kainos. Verslūs ir apsukrūs pramogų verslo dalyviai netruko sugalvoti, kaip apeiti išaugusį mokestį.

Neoficialiai teigiama, kad atskiriems renginiams pradėtos kurti viešosios įstaigos, kurios formaliai tampa pramogų organizatorėmis ir kaip ne pelno siekiančios įmonės neturi mokėti PVM už bilietus. Taip pinigai, turėję papildyti valstybės iždą, atsiduria privačių verslininkų kišenėse.

"Pagal galiojančias PVM įstatymo nuostatas kultūros paslaugos, kurias teikia pelno nesiekiančios organizacijos, PVM neapmokestinamos. Taigi PVM lengvata kultūros paslaugoms taikoma tik tokiu atveju, jei šias paslaugas teikia pelno nesiekiančios organizacijos. Tokios organizacijos gauto pelno neturi teisės skirstyti savo steigėjams ar dalyviams", – aiškino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Pasinaudojo skyle

Pašnekovas patvirtino, kad minėtas sukčiavimo modelis išties egzistuoja. Neseniai VMI, patikrinusi pelno nesiekiančias organizacijas, išaiškino renginius ir vakarėlius rengusią asociaciją, kuri nemokėjo PVM, nors turėjo tai daryti.

"Vykdydama savo veiklą, minėta asociacija nedeklaravo nei gautų pajamų, nei skaičiavo priklausančio į biudžetą sumokėti PVM. Asociacijoje nebuvo įdarbintas nė vienas darbuotojas, o per patikrinimą visi dirbantys tikino esantys asociacijos nariai. Vadinamieji asociacijos nariai ne tik organizavo renginius, tačiau ir prekiavo alkoholiniais gėrimais, dirbo su kasos aparatais, nors pajamas jais fiksuodavo retai", – pasakojo А.Klerauskas.

VMI šiuo metu tebevykdo tyrimą, todėl negali atskleisti, kokia tai asociacija, kokius renginius ji organizavo.

Po didinamuoju stiklu

Ne pelno siekiančios organizacijos VMI dėmesio sulaukia tais atvejais, kai nemažą jų veiklos dalį sudaro tokia, iš kurios gaunama pelno.

"Toks asmuo nebėra laikomas pelno nesiekiančiu asmeniu ir PVM apskaičiuojamas įprasta tvarka. Mokesčių administratorius kiekvienu atveju konkrečiai nustato, kokia ne pelno siekiančios organizacijos pelno dalis gali būti laikoma reikšminga ir apmokestinama PVM", – aiškino pašnekovas.

PVM įstatymas nurodo, kad pelno nesiekiančių juridinių asmenų teikiamos kultūros renginių lankymo paslaugos šiuo mokesčiu neapmokestinamos. Todėl į tokių organizacijų surengtus spektaklius, muzikos ar choreografijos, kultūros renginius bilietai gali būti parduodami netaikant PVM.

Komentaras

Dovilė Aleksandravičienė, bendrovės "Bilietai LT" veiklos vadovė

Bendrovė "Bilietai LT" veikia remdamasi PVM įstatymu kaip atsiskleidęs tarpininkas, t. y. asmuo, kuris tarpininkauja paslaugų teikimo sandoryje kito asmens vardu ir lėšomis. "Bilietai LT" parduoda ne savo bilietus ir negauna už juos pajamų. Mes surenkame organizatorių pinigus, o tai nėra mūsų pajamos, dėl to mes negalime biliete išskirti PVM, nes jeigu tai padarytume, turėtume mokėti mokesčius valstybei. "Bilietai LT" pajamos – komisinis mokestis, kurį mums moka organizatorius. Nuo šios sumos mes sumokame mokesčius valstybei. Pagal mūsų pateiktas pardavimų ataskaitas renginių organizatoriai pajamuodami išskiria PVM ir sumoka mokesčius. PVM lengvata taikoma bilietams į kultūrinius renginius, išskyrus sporto, kuriuos organizuoja viešosios įstaigos statusą turintys juridiniai asmenys.