Eurointegraciniai procesai jau dabar bendrovėms garantuoja papildomas pajamas ir padeda populiarinti paslaugas  

Kone du mėnesius Lietuvoje trukusią agitacinę kampaniją bandė išnaudoti ir šalies verslininkai. Vieni gamino ir pardavinėjo ES vėliavas ir įvairius lankstinukus, kiti “spausdino” valgomus pinigus ar kepė eurotortus bei virė euroalų. Briuselis tapo populiariausia tarnybinių komandiruočių vieta, todėl Lietuvos avialinijos (LAL) nusprendė atidaryti naują reisą į Europos sostinę.

Verslininkai pripažįsta, kad aktyvi rinkimų kampanija jiems padėjo uždirbti nemažai pinigų ar bent sėkmingai populiarinti naujas paslaugas bei gaminius.  

Daugiau komandiruočių į Briuselį  

Ekonomikos ekspertai neabejoja, kad kone du mėnesius trukusi aktyvi rinkimų kampanija iš esmės teigiamai veikė Lietuvos ekonomiką. Nors dar netapome tikraisiais Europos Sąjungos nariais ir negauname žadėtosios paramos, tačiau versle eurokorta atneša vis pastebimesnės naudos.

Didžiausia Lietuvoje turizmo agentūra - “BTI West Express Lietuva” - per pirmąjį šių metų ketvirtį skrydžiams į Briuselį pardavė 494 bilietus, kai pernai per pirmuosius tris mėnesius buvo organizuotos 265 kelionės.

“Verslo kelionių į Briuselį neišvengiamai gausina narystė Europos Sąjungoje. Vis daugiau verslo reikalų Vakaruose turi šalies verslininkai, dažniau susitikimuose užsienyje dalyvauja ir valdininkai”, - mano turizmo agentūros generalinis direktorius Arkadijus Maizelis. Pasak jo, pamažu Briuselis tampa pagrindiniu traukos objektu Europoje ir yra tikimasi, kad skrydžių į Briuselį paklausos augimas tęsis visus metus: 2003 metais bilietų pardavimas turėtų išaugti 2,5 karto.  

Sėkmingas reisas  

“BTI West Express Lietuva” prognozuoja, kad keleivių srautą į Briuselį, kur skraidina beveik visos didžiosios oro bendrovės, dar padidins ir naujasis “Lietuvos avialinijų” tiesioginis reisas.

LAL atstovai neslepia, kad skrydį atidaryti balandį nuspręsta neatsitiktinai. “Lietuvos integracijos į ES proceso metu keleivių, skrendančių Briuselio kryptimi, skaičius pasiekė ribą, kuri lėmė sprendimą pradėti skrydžius į Briuselį be tarpinių nutūpimų”, - sako laikinai LAL generalinio direktoriaus pareigas einantis Vidas Žvinys.

LAL generalinis direktorius džiaugiasi, kad naujasis skrydis pakankamai populiarus. “Iš esmės esame patenkinti, skrydžio apkrovimas siekia 56 procentus. Kiekvienas naujas skrydis reikalauja papildomų investicijų, todėl, jei išliks tokios pačios tendencijos, skrydis turėtų atsipirkti po metų”, - prognozuoja V.Žvinys.

Nauja LAL paslauga žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje. “Keleivių sąraše - daugiau užsienietiškų nei lietuviškų pavardžių”, - pastebėjo generalinis direktorius.

LAL skrydžiai rengiami tris kartus per savaitę, o vėliausiai nuo kitų metų vasaros jų skaičių planuojama padidinti iki 5 kartų - ši plėtra siejama su galimybe išplėsti bendradarbiavimą su Belgijos vežėju “SN Brussels Airlines”.  

Valgomi eurai  

Maisto pramonės įmonės taip pat stengėsi išnaudoti pastaruosius du mėnesius Lietuvoje kilusį Europos Sąjungos bumą. Širvintų bendrovė “Irija” ėmė gaminti konditerijos puošybos elementus - valgomus eurobanknotus.

Bendrovės savininkas Jonas Petrelis sako, kad tokių puošybos elementų gamybą bendrovė pradėjo, kai valgomų eurobanknotų užsakė viena Kauno konditerijos bendrovė. “Dabar jie ganėtinai populiarūs. Pastaraisiais mėnesiais gerokai padaugėjo užsakymų”, - sakė J.Petrelis.

Valgomi eurai nepasižymi išskirtinėmis skonio savybėmis. “Jie labai maistingi. Aišku, kilogramais eurų niekas neperka, tačiau tiek valgomų eurų kainuotų apie 100 litų”, - sakė neįprastų puošybos elementų gamintojai.

J.Petrelis mano, kad valgomi eurai žmonėms gali tapti puikia šviečiamąja priemone. “Kai kurie iki šiol nėra matę, kaip atrodo 2007 metais šalies nacionaline valiuta tapsiantys eurai. Mūsų pagamintus pinigus jie ne tik gali pačiupinėti, bet ir suvalgyti”, - juokavo bendrovės vadovas.  

Patenkina “Euroalaus” pardavimai  

Balandžio viduryje Lietuvos alaus rinkos lyderio UAB “Švyturys-Utenos alus” gyventojams pasiūlyta nauja alaus rūšis - “Euroalus” pateisino bendrovės komercinius lūkesčius. Tai, anot bendrovės atstovų, lėmė patrauklus alaus kokybės ir kainos santykis. “Be to, tai politiškai aktyvus alus. Dabartinė atmosfera pagerino šios rūšies pardavimus”, - sakė UAB “Švyturys-Utenos alus” atstovas ryšiams su visuomene Dainius Smailys.

Ant “Euroalaus” etiketės rašoma, kad aluje susilieja daniško salyklo, vokiškų apynių ir tyro lietuviško vandens skonis. Naujojo alaus butelis papuoštas Europos Sąjungos simbolika, ant kurios - raginimas nelikti pasyviems. “Iš pradžių kėlėme tikslą parduoti apie 20 tūkstančių dekalitrų šios rūšies alaus, dabar pardavimai išaugo kone tris kartus”, - sakė “Švyturio-Utenos alaus” atstovas ryšiams su visuomene.

Regis kad ir pasibaigus referendumui, plačiai pastarąjį mėnesį reklamuotas produktas nedings iš parduotuvių lentynų. “Ko gero, šį gaminį pardavinėsime, kol Lietuva taps ES nare”, - sakė D.Smailys.

Kai kurių restoranų meniu taip pat atsiranda europietiškų patiekalų. Eurokava ir eurotortu praėjusį savaitgalį buvo vaišinami visi sostinės restorano “Neringa” lankytojai. Šie patiekalai siūlomi visiems restorano lankytojams, kurie save laiko tikrais europiečiais.

Konditerijos įmonių atstovai pripažįsta, kad eurosimbolika dabar tampa vienu svarbiausiu tortų puošybos elementu.  

Pradėjo vėliavų gamybą  

Reklamos kampanijos taip pat nelinkusios pražiopsoti geros progos uždirbti. Reklamos agentūra “Rodiklis” padidino Europos Sąjungos vėliavų, atitinkančių visus heraldikos reikalavimus, gamybą.

Bendrovės komercijos direktorė Jolita Prokofjeva sako, kad reklamos agentūra gaminti ES vėliavas ėmėsi po to, kai Europos Sąjungos atstovai pateikė užsakymą pagaminti du šimtus tokio pobūdžio gaminių. Per pastaruosius mėnesius “Rodiklis” jau pardavė 250 ES vėliavų, kai pernai per tą patį laikotarpį - vos 26.

“Rodiklis” jautriai reaguoja į rinką ir, jei tik bus paklausa, artimiausiu metu ketina gaminti ir kitokio pobūdžio gaminius. “Jei tik klientai pageidaus, iš karto pradėsime gaminti puodelius, vėliavėles. Tam esame pasirengę”, - sakė komercijos direktorė. Iki šiol puodelių, vėliavėlių, balionų, šratinukų su ES simbolika gamybos mastai nėra labai dideli.

“Rodiklio” komercijos direktorė sako, kad ši bendrovė tikisi padidinti tokių gaminių apyvartą. “Pasibaigus referendumui, ko gero, prasidės tokių gaminių pirkimo bumas”, - prognozavo J.Prokofjeva.