Į Kuveitą medieną eksportuojanti kompanija “Linalija” patiria didžiulius nuostolius, nes JAV karinės pajėgos jau šią naktį greičiausiai blokuos Persijos įlanką  

Kauno bendrovės “Linalija” vadovai vakar naktį nerimaudami išklausė pasaulinių žinių kanalų eteryje transliuotą JAV vadovo ultimatumą per 48 valandas Sadamui Huseinui ir jo sūnui palikti Iraką, jei ne - rengtis karui su JAV vadovaujamomis pajėgomis. “Pritrūko vos kelių dienų, kad laivas su mūsų bendrovės gaminiais pasiektų Kuveito uostą”, - apgailestavo Kauno bendrovės vadovas Artūras Kibiša. Artimiausiu metu JAV karinės pajėgos blokuos Persijos įlanką: krovininiams laivams nebus leidžiama plaukti į Irako rytinio kaimyno Kuveito uostus.  

Sustabdė krovą 

Kauno bendrovės vadovai tvirtina, kad po praėjusią naktį, trečią valandą Lietuvos laiku, paskelbto ultimatumo sustabdyta medžio lentelių krova. “Nežinome, kaip įvykiai klostysis toliau. Nebegalime rizikuoti: į konteinerius krauti medienos. Nežinome, kiek užsitęs kariniai veiksmai”, - kalbėjo į Persijos įlanką apdirbtą medieną eksportuojančios bendrovės “Linalija” vadybininkė Renata Kasperavičiūtė.

Kauno bendrovė - viena iš kelių mūsų šalies įmonių, radusių rinką Artimuosiuose Rytuose, todėl ekspertai prognozuoja, kad prasidėsiantis karas Irake neturėtų skaudžiai paveikti Lietuvos ekonomikos. Tačiau “Linalija” dėl to patirs kelių šimtų tūkstančių litų nuostolius.

Sunku įvardyti tikslius skaičius, nes nėra aišku, kiek truks karas. Kol kas svarstoma, ar Kuveito uostų nepasiekę laivai produkciją iškraus kaimyninių valstybių uostuose, ar plukdys atgal”, - svarstė verslininkai. Jie viliasi, kad karinė operacija Irake pasibaigs per kelias savaites.

Tačiau iki šiol visi požymiai rodo, kad Sadamas Huseinas neketina pasiduoti ir žada atkakliai ginti Irako sostinę. Specialistai prognozuoja, kad Bagdado perėmimas gali trukti net kelis mėnesius.  

Draudžiasi nuo karo  

Kaune įsikūrusi bendrovė “Linalija”, kurios pagrindinė veiklos sritis - medienos perdirbimas, mūsų šalyje pagamintas medžio plokštes, įvairias lenteles eksportuoja ne tik į prie Persijos įlankos įsikūrusį Kuveitą, bet ir į kai kurias Europos valstybes. Tai įmonę gelbsti nuo bankroto.

Dar neprasidėjus karinei operacijai, Kauno bendrovė jau skaičiuoja nuostolius, nes prieš keturias savaites iš Klaipėdos uosto į Iraką išgabenti keturi konteineriai medienos, kaip planuota, po kelių dienų tikrai nepasieks Irako. Paprastai krovinys iki Kuveito keliauja apie šešias savaites.

“Iki paskutinės minutės tikėjome, kad krizę Artimuosiuose Rytuose pavyks išspręsti taikiai. Mus nuvylė Amerikos vadovo ultimatumas. Dabar viliamės, kad JAV veiks ryžtingai, galingai ir greitai, - neslėpė bendrovės “Linalija” vadybininkė R.Kasperavičiūtė. - Krovinys apdraustas, tačiau draudimas nuostolius atlygintų tik mūsų klientui”.

Jau kelis mėnesius Kauno bendrovė krovinį privalo drausti ne tik nuo stichinių nelaimių, bet ir galimo karo. “Daugiau nei 1200 litų įmoką tenka pakloti už galimo karo padarinius. Tokios eksporto į Persijos įlankos regiono valstybes taisyklės”, - sakė “Linalijos” vadybininkė.

Į Kuveitą medžio apdirbimo bendrovė kas mėnesį eksportuoja apie 600 kubinių metrų medienos, tai beveik pusė visų tokios rūšies medienos įmonės pardavimų. “Jei karinė operacija truks ilgiau nei mėnesį, patirsime kelis šimtus tūkstančių litų nuostolių”, - prognozuoja Kauno bendrovės vadovai.  

Gamyba sustabdyta 

Bendrovei “Linalija” priklauso keli medžio apdirbimo cechai įvairiuose Lietuvos regionuose. Vakar juose visiškai sustabdyta padėklams skirtos medienos gamyba. “Jei artimiausiu metu situacija Artimuosiuose Rytuose nebesikeis, vargu ar pavyks atnaujinti tokios medienos gamybą”, - prognozuoja bendrovės vadovas A.Kibiša.

Kauno bendrovė medieną į Iraką transportuoja per tarpininką - Vokietijos įmonę “Ingomahlon”. “Tik dabar pratęsėme sutartį, nes Vokietijos kompanija buvo pristabdžiusi medienos eksportą”, - aiškino R.Kasperavičiūtė. Ji džiaugiasi, kad prieš kelias savaites pavyko pratęsti sutartį. “Nors transportavimo išlaidos atsieina daugiau nei 2000 dolerių, tačiau sutarta kaina mus visiškai tenkina”, - sakė A.Kibiša.  

Griauna planus  

Kuveite iš lietuviškos medienos gaminami specialūs padėklai, ant kurių vietinė bendrovė transportuoja naudingąsias iškasenas. Šios Artimųjų Rytų valstybės bendrovė bendradarbiauja ir su Pietų Amerikos medienos perdirbimo gamyklomis.

Kuveito bendrovė su Lietuvos medžio apdirbėjais visuomet atsiskaito laiku ir preciziškai laikosi sutarties sąlygų. “Šiuo metu mūsų produkcija domisi ir kai kurios kitos Artimųjų Rytų valstybės. Kol politinė situacija nebuvo tokia įtempta, rimtai svarstėme eksporto galimybę į Dubajų, kitas Azijos, Afrikos valstybes. Dabar esame priversti ieškoti naujų rinkų”, - sakė “Linalijos” vadovas.  

Menka prekyba 

Lietuvos prekybos su Irako kaimynėmis mastai - menki. Statistikos departamento pateiktais duomenimis (juose neatsispindi per įvairių šalių tarpininkus Lietuvos įmonių parduota produkcija į Artimuosius Rytus), aktyviausia prekyba vyko su Saudo Arabija: prekių eksportuota už 912,1 tūkst. litų. Palyginti su praėjusiais metais, prekybos mastai sumažėjo 400 tūkstančių litų.

Praėjusiais metais į Jordaniją Lietuvos verslininkai eksportavo produkcijos už 211,5 tūkst. litų, į Iraną - už 537 tūkst., o į Siriją - už 426,1 tūkst. litų.

“Tolimosios rinkos niekada labai nedomino Lietuvos verslininkų. Į Artimųjų Rytų valstybes eksportuojamos tik specifinės prekės. Vargu ar šias valstybes kada nors galėsime vadinti mūsų šalies strateginėmis partnerėmis”, - aiškino Užsienio reikalų ministerijos Ekonominės analizės ir eksporto plėtros skyriaus vedėja Lina Antanavičienė.

Pastaraisiais metais pastebimai augo eksportas tik į Kuveitą. Palyginti su 2001 metais, kai prekių eksportuota už 323,1 tūkst. litų, prekyba padidėjo kone penkis kartus - iki 1 milijono 567 tūkstančių.