Šimtai tūkstančių litų - tiek verslui ir valstybės institucijoms kainavo vos vieną mėnesį galiojusios Darbo kodekso pataisos. Tiesa, kai kurie darbdaviai ignoravo įstatymą ir didesnių algų darbuotojams nemokėjo.

Ydingos pataisos

Nuo liepos 1-osios įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis bei viršvalandžius užmokestis turėjo būti skaičiuojamas atsižvelgiant į vidutinį 3 mėnesių vidurkį, o ne sutartinį atlygį, kaip yra dabar. Verslininkai, tokias Darbo kodekso pataisas pavadinę absurdu ir kvailyste, skaičiavo, kad darbuotojams, dirbantiems naktinėse pamainose, slankiuoju grafiku, poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžius, darbo užmokestis kiltų geometrine progresija. Sakykim, sargas, gaunantis 800 litų mėnesinį atlyginimą, jau po pusmečio uždirbtų 4 tūkst. litų per mėnesį, o po pusantrų metų - net 55 tūkst. litų.

Atsižvelgdami į šiuos priekaištus politikai nusprendė grąžinti senąją tvarką - nuo rugpjūčio už viršvalandžius ir darbą naktimis vėl turi būti mokama ne mažiau nei 1,5 karto darbuotojo darbo užmokesčio, o poilsio ir švenčių dienomis - ne mažesnis kaip dvigubas valandinis ar dieninis atlygis.

Tačiau už liepos mėnesį darbuotojams, dirbusiems viršvalandžius, naktį ir švenčių dienomis, vis tiek teko skaičiuoti didesnius atlyginimus.

Pridėjo kelias dešimtis

Kauno miesto greitosios medicininės pagalbos stoties direktorius vyr. gydytojas Nerijus Mikelionis tikino, kad dėl naujųjų pataisų stoties biudžetas patyrė didelį smūgį. Didžioji dalis iš 300 darbuotojų dirba pamainomis, jiems mokama už naktinį darbą.

"20 tūkstančių litų - tiek liepą išaugo išlaidos darbo užmokesčiui. Už tokią sumą galėtume nupirkti kuro visiems miesto greitosios pagalbos automobiliams pusei mėnesio", - skaičiavo N.Mikelionis. Jo teigimu, pasikeitusi darbo apmokėjimo tvarka darbuotojams didesnio uždarbio negarantavo, nes nemenka lėšų dalis nukeliavo į "Sodrą". Darbuotojams šį mėnesį realiosios pajamos ūgtelėjo tik keliomis dešimtimis litų.

Vidutiniškai dešimtadaliu didesnius atlyginimus už liepą taip pat gavo ugniagesiai. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai dienraštį informavo, kad ugniagesių-gelbėtojų priedai už darbą naktimis ir švenčių dienomis vidutiniškai didėjo apie 78 litus, skyrininkų - 134, pamainos vadų - 164 litus. Keliasdešimčia litų liepą didėjo ir policininkų algos.

Išlaidos padidėjo

"KG Group", valdančios įmones "Kauno grūdai", Kaišiadorių paukštynas, Vilniaus paukštynas, valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys piktinosi, kad ekonomiškai išsivysčiusios šalys sau neleidžia tokios prabangos, kokia mėgaujasi mūsų valstybė.

"Toks ūkininkavimas šalyje gali privesti prie rimtų pasekmių. Įstatymų pakeitimai turi būti logiški", - sakė Kauno verslininkas. Per liepą "KG Group" išlaidos darbo užmokesčiui padidėjo 8 procentais. Visoje grupėje dirba 2 tūkst. žmonių, iš jų "Kauno grūduose" - 400.

Bendrovės "Kraft Foods Lietuva" Korporacinių reikalų skyriaus projektų vadovas Baltijos regionui Marius Giržadas įsitikinęs, kad dėl naujųjų Darbo kodekso pataisų nesklandumų patyrė daugelis įmonių: "Visus pastatė į nepavydėtiną padėtį. Gerai, kad klaida buvo ištaisyta".

Pasak jo, sunkiausia buvo buhalteriams, kurie turėjo skaičiuoti darbo užmokestį ir atostoginius pagal naują tvarką. "Kompiuterinių sistemų neskubėjome keisti, nes tikėjomės, kad pataisos bus atšauktos", - sakė M.Giržadas.

Apsisprendė ignoruoti

Tačiau plačiau pinigines atvėrė ne visi darbdaviai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas atvirai dėstė, kad kai kurioms įmonėms pavyko išvengti papildomų išlaidų.

"Manau, kad dauguma įmonių bandė tartis su darbuotojais ir ignoravo tą mėnesį. Žinoma, teisiškai Darbo kodekso reikia laikytis, tačiau šiuo atveju minėtos nuostatos yra individualaus taikymo dalykas ir jeigu darbdaviai susitarė su profsąjungomis, tai galėjo ignoruoti pataisas ir atlyginimus skaičiuoti pagal seną tvarką. Faktiškai darbdavį galima nubausti tik tuo atveju, jeigu darbuotojai pasiskųstų", - aiškino teisinius niuansus S.Besagirskas.

Jis svarstė, kad darbuotojai turėtų pateisinti tokį darbdavių sprendimą: "Žmonės supranta, kad darbo užmokesčio fondas yra fiksuotas, tad jeigu būtų padidėję atlyginimai už liepos mėnesį, tai metų pabaigoje nebebūtų kalėdinių premijų ar kitų paskatinimų."

Įstatymas yra įstatymas

"Nejuokaukit! - taip reagavo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Teisės skyriaus vedėja Vanda Zabulionytė, išgirdusi, kaip verslas suplanavo ignoruoti Darbo kodeksą. - Kadangi pataisos galiojo iki rugpjūčio 1-osios, tai jų įmonės privalėjo laikytis skaičiuodamos atlyginimą už liepą."

Vasarą VDI specialistai sulaukė kelis kartus daugiau skambučių nei įprastai, nes labai daug įmonių buhalterių nežinojo, ar reikia laikytis ydingų pataisų. "Nė vienas asmuo - nei dirbantysis, nei darbdavys - negali tarpusavyje susitarti ir nuspręsti, kaip apeiti įstatymą", - aiškino V.Zabulionytė. Jeigu VDI nustatytų, kad įmonė pažeidė Darbo kodekso nuostatas, jai grėstų bauda nuo 500 iki 5 tūkst. litų.

Nesu girdėjęs, kad kai kurios įmonės galėjo tartis su profsąjungomis nemokėti darbuotojams didesnių atlyginimų. To tikrai neturėtų būti. Negavome ir darbuotojų skundų, kad jiems būtų sumokėtas mažesnis atlyginimas, nei priklausytų pagal kodekso pataisas, nors kai kurie žmonės to ir galėjo nežinoti.

Darbo kodeksas yra visiems privalomas, nors ir mes, profsąjungų atstovai, pripažinome, kad tos nuostatos tikrai nebuvo tinkamos. Mes, žinoma, nieko prieš, kad darbuotojai gautų didesnius atlyginimus, tačiau ne tokiu būdu. Atlyginimai neturėtų didėti kas mėnesį.