Pernai bankų veiklos rezultatas – 1,1 mlrd. litų pelno – buvo artimas rekordiniam, koks buvo užfiksuotas per ekonomikos pakilimą 2007-aisiais. Tačiau, kitaip nei piko metais, pelną labiausiai didino ne auganti veiklos apimtis.

Pagerėjo paskolų kokybė

"Optimistiškai atrodantį rezultatą daugiausia lėmė sumažėjęs atidėjinių blogosioms paskoloms poreikis, nes nemažai klientų, kurie buvo laikyti beviltiškais, įrodė savo galimybes vykdyti įsipareigojimus. Tai parodo, kad krizės įkarštyje klientų mokumas buvo vertintas itin konservatyviai", – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, pernykščiam sektoriaus pelnui didelę įtaką padarė ir dviejų bankų iš naujo įvertintos investicijos į pelningai veikti pradėjusias patronuojamąsias išperkamosios nuomos įmones.

Bankų veiklos rezultatą gerino ir didesnės grynosios palūkanų pajamos. Jos pernai šoktelėjo 14 proc. – iki 1,3 mlrd. litų. Tai nulėmė ne aktyvesnis skolinimas, o mažesnė kaina, kurią bankai mokėjo už indėlius ir kitus piniginius išteklius.

2011 m. bankų sistemos rodiklius reikšmingai paveikė įvykiai praėjusių metų pabaigoje, kai buvo paskelbtas banko "Snoras" bankrotas. Šiam bankui netekus veiklos licencijos ir dėl to sumažėjus veikiančių šalies bankų sistemai, jos valdomas turtas 2011 m. smuko 2,7 mlrd. litų, arba 3,3 proc., – iki 78,9 mlrd. litų.

Indėlių sumažėjo 5 proc.

Indėlių bankuose kreivė pernai kryptį keitė keletą kartų. Po to, kai pernai pirmą pusmetį kiek sumažėjo indėlių suma bankuose, antrą pusmetį vyravo nuosekli augimo tendencija. Indėliai bankuose iki "Snoro" bankroto net buvo pasiekę istoriškai rekordinę sumą, tačiau lapkričio viduryje sustabdyto "Snoro" veikla indėlių dinamiką kuriam laikui paveikė neigiamai, tačiau indėlininkų išgąstis buvo trumpalaikis.

"Tai, kas sumažėjo labiausiai, buvo gyventojų indėliai. Jie sumažėjo maždaug 1 mlrd. litų, tačiau tą sumažėjimą kompensavo privačių įmonių indėlių ūgtelėjimas – jos padidino savo indėlius apie 900 mln. litų. Nuo praeitų metų lapkričio 16 d. iki vasario 7 d. indėlių apskritai sistemoje padidėjo maždaug 3,2 mlrd. litų, tai yra augimas apie 8 proc. Tai reiškia, kad po to trumpo atokvėpio, susijusio su lapkričio 16 d., sistema vėl stabilizavosi, ji grįžta į vėžes", – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V.Vasiliauskas.

Lietuvos banko duomenimis, 2011 m. pabaigoje bankuose buvo 43,2 mlrd. litų indėlių – 2,2 mlrd. litų, arba 5 proc. mažiau nei metų pradžioje.

Uždirbo ne iš skolinimo

Pernai bankai vis dar buvo konservatyvūs kredituodami klientus, tačiau pagyvėjimas teikiant paskolas buvo akivaizdus. Antrą pusmetį naujų paskolų srautas kelis mėnesius iš eilės viršijo grąžinamų paskolų srautą.

Tačiau to nepakako, kad bendras metų rezultatas būtų teigiamas: veikiančių bankų paskolų portfelis per 2011 m. smuktelėjo apie 0,3 proc. – iki 53,9 mlrd. litų. Tačiau šis sumažėjimas buvo nepalyginamai nuosaikesnis nei 2009 ir 2010 m., kai paskolų portfelis atitinkamai susitraukė 9,9 mlrd. ir 3,2 mlrd. litų.

"Pernai, palyginti su užpernai, paskolos klientams sumažėjo 7,6 proc. (4,4 mlrd. litų) – tam didžiausią įtaką turėjo "Snoro" veiklos sustabdymas", – sakė V.Vasiliauskas.

"Kalbėdamas apie kreditavimą 2012-aisiais būčiau nuosaikus optimistas. Jei paskolų portfelis šiemet ir augs, tai minimaliai. Kreditavimą pristabdys augimo pagreitį sumažinusios Lietuvos ir pagrindinių jos prekybos partnerių ekonomikos", – prognozavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Kapitalo pakankamumas geras

V.Vasiliausko teigimu, bankų sistema kapitalizuota ir atitinka ne tik dabartinius, bet ir numatomus pradėti taikyti naujus kapitalo pakankamumo reikalavimus. Kapitalo bazę stiprinti aktualiau patronuojančiųjų bankų neturintiems bankams. Konkretus kapitalo poreikis artimiausiu metu priklausys nuo to, kiek bankai turės padaryti specialiųjų atidėjinių blogosioms paskoloms.

Šiuo metu Lietuvos banko reikalaujamas bankų kapitalo pakankamumo rodiklis yra 8 proc., o kai kuriems bankams yra nustatytas individualus 10 proc. rodiklis, kurį jie privalo vykdyti.

Pasak V.Vasiliausko, Lietuvos bankas nuosekliai pasisako už tai, kad Bazelio III nuostatos galėtų būti perkeliamos į nacionalinę teisę anksčiau, arba pagal nacionalinį pasirinkimą.

Ketvirtoji ES pakankamumo direktyva (CRD IV) nustato Bazelio III nuostatomis grindžiamą teisinį reguliavimą ES kredito įstaigoms.

Bankų sistemos kai kurių veiklos rodiklių dinamika

Rodiklis Suma (2011 m. pr., mln. litų) Suma (2012 m. pr., mln. litų) Pokytis per metus (proc.) Pokytis per metus eliminavus banką "Snoras" (proc.)

Turtas 81 707 78 993 –3,3 6,7

Suteiktos paskolos 58 338 53 993 –7,6 –0,3

Paskolų vertės sumažėjimas 5015 3982 –20,6 –17,8

Indėliai ir akredityvai 45 442 43 174 –5 10,3

Metų pelnas –276,2 1140,4 - -

Šaltinis: Lietuvos bankas