Kadangi socialiniai tinklai dabar atskleidžia daug gyvenimo aktualijų, tampa akivaizdu, kad gyvename visiškų neišmanėlių bendruomenėje. Labai tikiuosi, kad paikų žmonių – mažuma, tik atrodo, kad jų daug, nes protingieji socialiniuose tinkluose nesivelia į tuščias diskusijas ir kvailų klausimų neužduoda. Kalbu apie tuos atvejus, kai vyksta renginiai ar įvykiai, apie kuriuos būna plačiai iš anksto paskelbta. Nepaisant to, atsiranda žmonių, kurie nustemba, kai jie vyksta, ir dar imasi priekaištauti, kad apie tai nežinojo. Konkrečiai „Balticum“ kartu su Žvejų rūmais surengė filmo peržiūrą Neringos skvere. Daugybė žmonių apie tai žinojo ir atėjo pasiruošę sėdėti ant žolės. Bet atsirado tokių, kurie socialiniuose tinkluose klykė: „Kas čia vyksta?“ O kai suprato, kad rodomas filmas ir vyksta susitikimas su aktoriumi, teigė norintys padėkoti už renginį, tik nežino, kas organizatoriai. Nors prie scenos plevėsavo rengėjų vėliavos. Lygiai taip pat kažkas suskubo klausinėti, iš kur sklinda šūvių garsai, nors buvo iš anksto skelbta apie karines pratybas. Vieną dieną tokie tuščiagalviai paklaus: „Kas ten danguje toks šviesus nuo pat ryto šviečia.“
Vytautas
Kaip padėti kaimynei?
Mūsų name gyvena sena moteris, kurią pažįstu jau daug metų. Ji yra ne tik garbingo amžiaus, bet ir ligota, sunkiai vaikšto. Pas ją apsigyveno dukra su keturiais vaikais. Dukra girtauja, neprižiūri vaikų, skriaudžia mamą, neleidžia jai išeiti į lauką. Iš kaimynės pasakojimo žinome, kad pastaruoju metu ji nebegauna pensijos, dukra tikina, kad jai nutrauktas pensijos mokėjimas. Tikra bėda senam žmogui, kai vaikai tokie, mat kaimynės dukra yra susidėjusi su rajono alkoholikais. Nežinome, kaip padėti senai moteriai ir jos neprižiūrėtiems anūkams.
Valė
Gerus darbus daro tyliai
Sutikau iš matymo pažįstamą moterį, įsikalbėjome ir tik po ilgoko pokalbio sužinojau, kad tai – šventas žmogus. Toji moteris, nors jau yra pensininkė, bet dar dirba. Gaunamą algą ji aukoja vargstančioms šeimoms, tiems, kas turi daugiau vaikų ir sunkiai verčiasi. Kaip supratau, ji aukoja dar ir maldoms už Lietuvą. Ši moteris sau pasilieka tik pensiją ir sako, kad jai tiek pinigų užtenka. Visa tai ji daro niekam nepasakodama ir neprašydama už tai pagyrų. Kad taip mūsų politikai elgtųsi, būtų verti didžiausios pagarbos.
Skaitytoja
Laimino klaipėdiečius
Šv. Juozapo Darbininko bažnyčioje turėjau nuostabią progą iš arti pamatyti arkivyskupą, Ukrainos nuncijų Visvaldą Kulboką. Jis gegužės 28 dieną čia dalyvavo vidinio išgydymo pamaldose. Po jų prie arkivyskupo išsirikiavo didžiulė tikinčiųjų eilė. Kiekvienas galėjo atverti jam savo širdį ir gavo palaiminimą. Buvo nuostabu matyti, kaip V. Kulbokas meldėsi kartu su klaipėdiečiais, kaip jis laimino žmones, iš jo liejosi tikras nuoširdumas. Pamatyti iš arti tokį žmogų – tikra laimė.
Jerutė
Jaunuoliai, gimdykite vaikus
Noriu kiekvieną jauną porą sutikusi kalbinti ir raginti nebijoti susilaukti vaikų. Visi vargai praeina ir užsimiršta. Tikrąją jų vertę pati supratau, kai pasenau. Koks džiaugsmas žinoti, kad esu reikalinga savo vaikams, kad jie su manimi kalbasi, domisi mano gyvenimu, aplanko, padeda. Dėkui dievui, dar esu sveika ir pagalbos buityje man nereikia, bet labiausiai man stiprybės suteikia jausmas, kad esu ne vieniša. Žmonių auginamos katės ir šunys neilgai gyvena, o va, užauginti žmogų, ypač gerą žmogų, yra didžiulė vertybė ne tik patiems tėvams, bet ir valstybei.
Klaipėdietė
Grožis – už buvusio tualeto
Už Lietuvininkų aikštės, prie Vilties gatvės, yra skveras. Nuo Šaulių gatvės ją slepia buvęs tualetas, jau kelerius metus apgaubtas apsauginiu tinklu. Kartą užsukau į šį skverą ir pamačiau neregėtą grožį – gėlynas tankiai ir labai gausiai apsodintas nuostabiausiomis gėlėmis. Sunku patikėti, kad šią viešąją miesto erdvę apsodino kažkas iš savų pinigų. Net sustingau, kol akys priprato prie šio grožio. Gaila, kad šis gėlynas klaipėdiečiams beveik nematomas.
Ieva
Naujausi komentarai