Sulaikymas kelia klausimų
Politikos apžvalgininkas Paulius Gritėnas, kalbėdamas apie įtariamojo sulaikymą, sako, kad visuomenės įsitraukimas, noras padėti pareigūnams – sveikintinas, tačiau kai kurios sulaikymo aplinkybės jam kelia klausimų.
„Tai siaubinga tragedija. Reikia džiaugtis, kad įtariamasis buvo sulaikytas. Reikia padėkoti pilietiškiems kauniečiams, kurie ėmėsi iniciatyvos padėti policijai. Tačiau stebintiems iš šono, tiems, kurie bando racionalizuoti situaciją, kyla klausimų, ar iš teisinės pusės buvo pasielgta teisingai“, – sako P. Gritėnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad įtariamasis buvo sekamas apie 30 minučių, nepranešant pareigūnams, tuomet patys piliečiai ėmėsi sulaikymo veiksmų ir net palaužus įtariamojo valią jam buvo suduota keletas, o gal ir keliolika smūgių. Tik tuomet paskambinta pareigūnams. P. Gritėno vertinimu, smūgiai buvo pertekliniai.
Įžvelgia linčo teismo ženklų
„Galime kalbėti apie užvirusias emocijas – pyktį, keršto troškimą. Tai yra suprantama. Bet teisinėje valstybėje visgi kyla klausimų“, – svarsto jis.
P. Gritėnas pabrėžia, kad įtariamasis oficialiai tampa sulaikytuoju tuomet, kai jį sulaiko pareigūnai, todėl šiuo atveju iki oficialaus sulaikymo padaryti veiksmai gali turėti įtakos teisiniam procesui.
Apžvalgininkas atkreipia dėmesį į kitą svarbų dalyką: o jei paieškas vykdę piliečiai būtų klaidingai identifikavę įtariamąjį?
P. Gritėnas, kalbėdamas apie pagirtiną pilietiškumą, akcentuoja ir kitus dalykus: ar skatindami pilietiškumą, nepražiūrime linčo teismo ženklų? Jis svarsto, kad komentarai internete rodo, jog mūsų visuomenė turi stiprų keršto jausmą, tai, sako jis, suprantama, tačiau teisinė valstybė visgi turėtų vadovautis teisės normomis ir elgtis žmogiškai.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
Nebemokame kalbėtis
Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas, pasidžiaugęs kauniečių pilietiškumu, taip pat sako, kad sulaikymo istorija kelia klausimų, ypač apie tai, kas vyksta su visuomene.
„Dar visai neseniai žmonės, net ir būdami skirtingose nuomonių pusėse, sugebėdavo diskutuoti, bartis ir vėliau vis tiek gerbti vienas kitą. O dabar matome, kad vyksta laipsniškas kvailėjimo procesas, nukreiptas į egoistinį savęs eksponavimą“, – sako L. Kontrimas.
Ir staiga sprogsta tokie įvykiai. Turime klausti savęs: kas vyksta visuomenėje, kad auga tokie žmonės, ir kodėl mes to nepastebime?
Jo teigimu, ši situacija parodo, kad nyksta gebėjimas kalbėtis, diskutuoti.
„Kitas aspektas – jaunuolis, kuris įtariamas žmogžudystėmis, aplinkinių apibūdinamas kaip eilinis normalus kaimynas. Ir staiga sprogsta tokie įvykiai. Turime klausti savęs: kas vyksta visuomenėje, kad auga tokie žmonės, ir kodėl mes to nepastebime?“ – įžvalgomis dalijasi L. Kontrimas.
Kelti nepatogius klausimus – svarbu
L. Kontrimas kalba ir apie tai, kad esame linkę greitai reaguoti į komentarus internete ir pulti tuos, kurių nuomonė kitokia, smerkti juos – būtent tą parodė diskusijos dėl aptariamų įvykių.
„Tačiau visuomenėje, kurioje dialogo ir taip sumažėjo, kelti nepatogius klausimus svarbu, nes jie išjudina žmones“, – akcentuoja jis ir pabrėžia, kad diskutuojant svarbu, jog po diskusijos neliktų įsižeidusių ir tų, kurie jaučiasi teisūs, bet neina į kontaktą.
Panašiai kalba ir P. Gritėnas.
„Reikia pripažinti, kad šiame procese policija turėtų imtis didžiausio vaidmens. Jei žmonės įsitraukė ir mušė, vadinasi, kažkas mūsų visuomenėje ne taip“, – daro išvadą jis.
Padėti pareigūnams, bet nedirbti už juos
Abu ekspertai, vertindami įvykius sulaikant B. Mikutavičių, įžvelgia dar vieną problemą: gerai tai, kad visuomenė elgėsi pilietiškai, tačiau nėra gerai, kad žmonės ėmėsi teisėsaugos pareigūnų vaidmens.
„Mes jau turėjome skaudžių istorijų, kurios parodo, kas nutinka, kai visuomenė imasi teisėsaugos vaidmens. Tokia situacija yra nutikusi ir Kaune, kai nemažai žmonių buvo nužudyta, nes žmonės paėmė viską į savo rankas, manydami, kad teisėsauga nedirba. Teisinėje visuomenėje tai nėra teisinga“, – teigia P. Gritėnas ir priduria, kad nereikėtų kaitinti visuomenės emocijų.
L. Kontrimas sako, kad situacija dėl policijos pareigūnų yra sudėtinga, nes sistemoje matyti didelis darbuotojų trūkumas, tačiau taip pat kalba apie tai, kad visuomenė neturėtų imtis pareigūnų vaidmens.
„Policijos stipriai mažėja, jei pareigūnų būtų daugiau, teisingumo ir saugumo jausmas būtų kitoks. Šis įvykis parodo, kad turime kalbėti apie problemas, nebijoti diskutuoti su kitaip mąstančiais, o ne patys imtis veiksmų“, – įsitikinęs L. Kontrimas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)