Alytaus apskrities policija baigė ikiteisminį tyrimą dėl Pravieniškių pataisos namuose kalėjusių ir fiktyvų verslą sukūrusių asmenų.

Tyrimo metu nustatyta, kad kėsintasi įgyti 67 tūkst. 648 eurų. Apgaule iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir bendrovių įtariamieji įgijo piniginių lėšų, daiktų. Už neatsiskaitytas ir už suteiktas paslaugas nuostolis siekia 48 tūkst. 243 eurus, pranešė Alytaus apskrities policija.

Aštuoniems įtariamiesiems pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo.

2013-aisiais Pravieniškių pataisos namuose bausmę atliko 26 metų alytiškis D.K. ir kaunietis 35 metų A.K. Jie nusprendė sulaukti, kol vienas jų išeis į laisvę, susisiekti su reikalingais asmenimis, įsigyti įmonę ir pradėti verslą.

Alytiškis išėjo iš įkalinimo įstaigos ir 2013-ųjų vasarą susisiekė su A.K. nurodyta patikima buhaltere J.Č., gyvenančia ir dirbančia Kaune. D.K. gavo nurodymus rasti žmonių, kuriuos būtų galima įdarbinti įmonėje, nors jos veikla oficialiai jau buvo sustabdyta. Pasirinkta uždaroji akcinė bendrovė „Breta“.

Kaip pranešė policija, D.K. taikiniu tapo socialiai pažeidžiami asmenys, lengvai susigundantys bet kokiu pasiūlymu, kad ir už menką atlygį, todėl „darbuotojų“ surasti buvo nesunku. Į įmonę buvo darbinami asmenys su menkomis pajamomis, neįgalūs, be nuolatinės gyvenamosios vietos arba turintys nemenkų finansinių sunkumų, skolų. Naujieji „Bretos“ darbuotojai net nesidomėjo, kokias pareigas jie eina, jiems nereikėjo dirbti, jie taip pat nežinojo, kur yra įmonės biuras, bendravo tik su kontaktiniu asmeniu.

Įmonės direktoriumi tapo neįgalumą turintis 30-metis alytiškis. Buhalterė J.Č. tikrovės neatitinkantį pranešimą apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo L.M. įdarbinimą bendrovėje „Breta“ perdavė „Sodros“ Kauno skyriui. Tokiu būdu vyras buvo įdarbintas fiktyviai, melagingai nurodyta, kad jam mokamas 5000 litų darbo užmokestis. Firmos buhalteriu tapo 31 metų R.P., įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Alytaus rajone, jo fiktyvus darbo užmokestis – 500 litų.

Buhalteriui buvo sukurtas elektroninis paštas, jo vardu įgytas elektroninis parašas ir tvarkomi buhalteriniai dokumentai, pažymos. Prisidengusi R.P. vardu, fiktyvias pažymas ir įvairius dokumentus pateikdavo J.Č. Pasak buhalterės, „Bretos“ darbuotojams ji padėjo nesiekdama jokio pelno, o nemokamai iš draugiškumo.

Iš viso įmonėje dirbo apie dešimt fiktyvių darbuotojų. Tačiau nei D. K., nei A. K. ar J.Č. duomenys ar pavardės įmonės veikloje nefigūravo. Praėjus atitinkamam laikui naujai įdarbinti darbuotojai pradėjo „nešti pelną“. Su jais buvo susisiekiama, atidaromos arba naudojamos jau turimos banko sąskaitos bei pasiūloma paimti savo vardu kreditus įvairiose greitojo kredito įmonėse, pirkti išsimokėtinai elektronikos prekes – mobiliuosius telefonus, kompiuterius, įvairiose parduotuvėse ir salonuose visoje Lietuvoje. „Darbuotojų“ finansinės galimybės atrodė nemenkos, nes kai kurių fiktyvus darbo užmokestis siekė iki 15 tūkst. litų (4344 eurų).

Pavyzdžiui, vienas „Bretos“ darbuotojas vien iš greitojo kredito įmonių gavo 31 tūkst. 39 litų (8989,51 euro). Taip pat jie sudarydavo sutartis su mobiliojo ryšio bendrovėmis dėl mobiliųjų telefonų pirkimo lizingu. Tokiu būdu viena įmonė patyrė 4952,04 lito (1434,21 euro), kita – 3214,15 lito (930,88 euro) ir 6420,30 lito (1859,45 euro) nuostolio.

Vėliau kai kurie įmonės darbuotojai pradėjo „sirgti“. Kartu su tarpininku D.K. nuvykęs į  polikliniką, užsiregistruodavo pas gydytoją, nurodė, kad neva patyrė traumą buityje.

Gydytojas diagnozuodavo tai kelio sąnario vidinių raiščių audinių plyšimą, tai kelio sąnario išorinių raiščių audinių plyšimą ar kitą susirgimą. Dėl šių tariamų traumų, niekur realiai nedirbantiems ir traumos nepatyrusiems „Breta“ darbuotojams buvo išduodami maždaug mėnesį trunkantys nedarbingumo pažymėjimai.

Įmonės buhalterinius dokumentus tvarkiusi J.Č. per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS), pasirašydama fiktyvaus „Breta“ buhalterio elektroniniu parašu, pateikdavo „Sodrai“ pranešimus, kurie būtini sprendimui dėl socialinio draudimo pašalpos skyrimo. Apsimetėliams ligoniams priskaičiuota iki 3083,66 lito (893,09 euro) ligos pašalpa per mėnesį. Per metus šie asmenys taip „sirgo“ penkis kartus.

Sukčių dėmesį taip pat patraukė Kaune veikianti įmonė „Augančio verslo asociacija" (AVA), kuri remia jaunus verslininkus.

Radę tinkamą jauną verslininką sukčiai vylėsi gauti iki 86 tūkst. litų (24 tūkst. 907 eurus) paramos iš minėtos asociacijos. Jie surado „paskendusį“ skolose jauną verslininką, ne kartą susitiko su atsakingais už paramą AVA darbuotojais. Tačiau koją pakišo bendrininkų nesutarimas dėl gana menkos sumos. Žlugo ne tik pasitikėjimas vienas kitu, tačiau ir planas gauti 86 tūkst. litų bei „Breta“ veikla.

Ikiteisminį tyrimą atliko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus tyrėjai ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokurorai.