Panemunės tragedija – Temidės svarstyklėse: retą geranoriškumą pagimdė nuoširdi atgaila?

Viskas įvyko žaibiškai

Kaip jau rašyta, ši nelaimė įvyko šiųmetės sausio 9-osios vidurdienį Panemunėje – Vaidoto gatvėje, ties viešojo transporto stotele „Birutės gatvė“.

J. M. vairuojama autocisterna tada vyko į Vaišvydavą – Rusmenių gatvę. Gavus pranešimą apie iš vieno ten esančio namo kamino besiveržiančias liepsnas, įvykio vieton buvo pasiųstos sutiprintos ugniagesių pajėgos iš kelių Kauno komandų. J. M. su kolegomis skubėjo ten iš 1-osios komandos, įsikūrusios Nemuno gatvėje.

Nukentėjusiąja J. M. byloje pripažinta 73-ejų metų Panemunės gyventoja minėtoje viešojo transporto stotelėje taip pat laukė autobuso į Vaišvydavą. Ikiteisminį tyrimą dėl šio eismo įvykio pradėjusiems teisėsaugininkams ji pasakojo, kad, stovėdama tada stotelės viduje, atkreipė dėmesį į dideliu greičiu atlekiančią ugniagesių autocisterną, kurios sirenos buvo girdėti iš toli. Tačiau viskas įvyko žaibiškai: ji net nesuprato, kodėl šis sunkiasvoris ugniagesių transportas, kuriame būna iki trijų tonų vandens, staiga taranavęs stotelės konstrukciją, pervažiavo jai dešinę koją ir, nulėkęs nuo kelio žemyn link upelio, tik ten sustojo.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasirinkimo beveik nebuvo

J. M. apie tai, kas įvyko, teisėsaugininkams pasakojo šiek tiek kitaip. Jis teigė, kad su vadinamuoju juoduoju ledu netikėtai susidurta tik Vaidoto gatvės pabaigoje. Ir autocisternai dėl slidaus kelio nedidelėje nuokalnėje ir kelio vingyje tapus nevaldomai, žaibiškai reikėjo pasirinkti, ar bandyti sukti į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo lengvieji automobiliai, ar link viešojo transporto stotelės, kurioje tuo metu stovėjo maršrutinis autobusas.

Anot J. M., kad stotelės viduje yra moteris, jis nematė. Panašu, kad šią užstojo stotelės konstrukcija arba minėtas autobusas. Šio „3-iojo“ maršruto autobuso autocisterna nekliudė. Likus iki jo maždaug vienam metrui, rėžėsi į stotelės, kurios viduje buvo moteris, konstrukciją.

Autocistrnai galų gale sustojus, jos ekipažas puolė sužeistajai į pagalbą. Konstatavus atvirą kojos lūžį, ant kraujuojančios žaizdos uždėtas turniketas, taip stabdant kraujavimą iki greitosios medikų atvykimo.

Greitosios medikams nuvežus nukentėjusiąją į Kauno klinikas, ten jai konstatuota ir daugiau lūžių, o pervažiuota koja amputuota.

Kaltinimas – tradicinis

Teismo medicinos ekspertai konstatavo nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą. O J. M. stojo prieš teismą, kaltinant jį pažeidus Kelių eismo taisykles, nepasirinkus saugaus greičio, neatsižvelgus į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą bei meterologines sąlygas, ir, esant slidžiai kelio dangai, nesuvaldžius vairuotos transporto priemonės, nuvažiavus nuo kelio bei sunkiai sutrikdžius žmogaus sveikatą.

Beje, kelininkai pabarstė nelaimės vietoje slidų kelią tik už 20 minučių po jos.

J. M. buvo pradėjęs dirbti Kauno priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje autocisternos vairuotoju tik prieš kelis mėnesius iki šios nelaimės, nors leidimą vairuoti tokios kategorijos transportą turėjo jau apie devynerius metus. Nustatyta ir, kad jo nesuvaldyta autocisterna buvo techniškai tvarkinga, – vos prieš pusantro mėnesio sėkmingai įveikusi techninę apžiūrą.

Kaltę pripažino

J. M. savo kaltę – kad neįvertino oro sąlygų, pripažino nuo pat pradžių. Jis sutiko, kad, nors ir turėjo teisę, skubant gesinti gaisro, viršyti leistiną greitį, privalėjo atsižvelgti ir į važiavimo sąlygas, jog pasirinktas greitis būtų saugus.

Be to, jis dar tą pačią dieną nuskubėjo su kolegomis į Klinikas ir atsiprašė nukentėjusios dėl to, kas įvyko, bei klausė, kuo gali jai padėti.

Šią bylą buvo galima baigti susitaikymu arba J. M. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės dar ikiteisminio tyrimo metu. Buvo gautas ir J. M. advokatės prašymas atleisti jos ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos laidavimą.

Tačiau abiem minėtais atvejais yra būtina atlyginti padarytą žalą. O tai – jau draudimo bendrovės, kurioje šios nelaimės metu buvo apdrausti Kauno ugniagesiai, kompetencija. Ši per pusmetį vykusį ikiteisminį tyrimą to padaryti nesugebėjo, konstatuodama, kad nukentėjusiosios patirta žala – didelė. Ir siekant apskaičiuoti, kaip ją kompensuoti, trūksta dokumentų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Bijo netekti ir darbo

J. M. byla šiandien išnagrinėta Kauno apylinkės teisme per pusantros valandos.

Teismo posėdis prasidėjo nuo nukentėjusiosios, kuri dėl sveikatos būklės dalyvavo jame nuotoliniu būdu, bei jos advokato pareiškimo, kad jokio ieškinio teisiamajam nebus, nes jau baigiama susitarti su draudikais dėl patirtos žalos atlyginimo.

Be to, J. M. bylai pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes pagarsinus kaltinamąjį aktą, jis savo kaltę pripažino.

Po J. M. buvo apklausta tik jo mama, prašiusi teismo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Be jokio užstato, nes pedagogės atlyginimas tokios prabangos neleidžia.

Kaltinimą palaikiusi prokurorė su tokia bylos baigtimi sutiko, nes J. M. – neteistas, dirbantis, pripažįsta savo kaltę, gailisi, o žalą atlygins draudimas.

Nukentėjusioji taip pat neprieštaravo, kad J. M. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams ir be jokio užstato.

Pats J. M. dar prašė teismo neatimti iš jo teisės vairuoti transporto priemonės, nes tuomet jis liks be darbo. Nors prokurorė to net neprašė, tačiau teismai tokiose bylose šį klausimą sprendžia.

Teismo sprendimas – gruodžio pradžioje.