Dokumentų klastojimu kaltinamam ir nuo pareigų nušalintam Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriui Markui Tokarevui nelinksma: Kauno apylinkės teisme nuteistieji duoda jam nepalankius parodymus.

Ne visi įkalčiai sunaikinti

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, M.Tokarevas kartu su keliais pavaldiniais, bandydami nuslėpti, kad tarnybinį automobilį naudojo asmeniniais tikslais, suklastojo dokumentus. Klastotėje nurodyta, esą kai kuriems nuteistiesiems buvo surengta kelionė į ralio varžybas Zarasuose. Neva taip jie buvo paskatinti už gerą elgesį.

Pagal tikrąjį įsakymą, kuriame nurodytas tas pats numeris ir ta pati data, visai kiti nuteistieji tokiais pačiais tikslais buvo nuvežti į gyvūnų prieglaudą Užliedžiuose.
Pasak įstaigos raštvedės, tikrasis įsakymas direktoriaus nurodymu buvo sunaikintas. Tačiau jo kopijas pavyko aptikti į šią kelionę vykusių nuteistųjų bylose.

Koją pakišo radaras

Nuteistųjų, kurie neva keliavo į Zarasus, bylose jokių suklastoto įsakymo kopijų nebuvo.

Teisme jie patvirtino nevykę į jokią kelionę ir nežinoję, kad įstaigos darbuotojai spekuliuoja jų pavardėmis, bandydami pridengti savo pačių nusikaltimus.
Paaiškėjo, kad vienas tariamų keliautojų į Zarasus tuo metu jau net nekalėjo šioje įstaigoje.

Griebtis tokios aferos prireikė netikėtai paaiškėjus, kad įstaigos "Renault", kuriuo asmeniniais tikslais 2013-ųjų rugsėjį naudojosi direktoriaus budintysis padėjėjas Grigol Mamulašvilis, užfiksuotas netoli Zarasų viršijęs greitį.

Pagal dokumentus tuo metu šis tarnybinis automobilis turėjo stovėti šalia įstaigos tvoros Kaune.

Lemtingas patarimas

Po šių skandalingų įvykių į pensiją išėjęs G.Mamulašvilis  teisiamas kartu su M.Tokarevu.

Jis taip pat kaltinamas dokumentų klastojimu. Ir taip pat, kaip buvęs jo viršininkas, bando įrodyti, kad nežino, už ką yra teisiamas.

Pasak G.Mamulašvilio, jo gera pažįstama paprašė nuvežti jos senyvą ligotą tėvą į kapines Ignalinoje – senukas to labai pageidavo ir tai esą galėjo būti vienas iš paskutiniųjų jo norų. Atsisakyti nebuvo kaip, o paties G.Mamulašvilio automobilis lyg tyčia tuo metu buvo paliktas gimtojoje Gruzijoje, kurioje jis viešėjo per atostogas.

"Iš pradžių svarsčiau galimybę transporto priemonę išsinuomoti. Kai pradėjau teirautis bendradarbių, kur geriausia būtų tai padaryti, vienas iš jų pareiškė, kad tiek metų išdirbus įstaigoje, galima pasiskolinti automobilį ir iš jos", – pasakojo 27-erius metus Kauno nepilnamečių įkalinimo įstaigoje išdirbęs G.Mamulašvilis.

Detektyvas su benzinu

Patartas kolegų, G.Mamulašvilis kreipėsi į įstaigos Ūkio skyriaus vedėją. Šis atsakė, kad reikia suderinti su direktoriumi. Ir po kurio laiko G.Mamulašvilis sulaukė atsakymo, kad leidimas gautas.

Prašymą direktoriui už G.Mamulašvilį kompiuteriu parašė viena iš kolegių. Jis tik pasirašė. Ir nurodytą dieną iš budėtojo gavo mikroautobuso "Renault" raktelius.
Grąžinęs tarnybinį automobilį, G.Mamulašvilis tikina, kaip ir sutarta, įpylęs į jį apie 20 litrų benzino – tiek, kiek sunaudojo kelionei. Tačiau pagal teismui pateiktus dokumentus kitą rytą įstaigos darbuotojas turėjo vėl pilti į mikroautobusą benziną, nes bakas buvo tuščias.

M.Tokarevas teisme pripažino, kad tai akivaizdus įrodymas, jog buvo grobstomi degalai ir šioje jo vadovaujamoje įstaigoje. Ne tik Marijampolės pataisos namuose, kuriems jis taip pat vadovavo ketverius metus.

Pavaldiniai pasakė tiesą?

Tai ne vienintelis nusikalstamas faktas, iškilęs viešumon, iš Kelių policijos atėjus pranešimui, kad tarnybiniu įstaigos automobiliu "Renault" prie Zarasų viršytas leistinas greitis.

Kolegoms iš policijos paprašius nurodyti kaltininką, prasidėjo iki teismo nuvedę įvykiai.

Įstaigos Ūkio skyriaus vedėjas ir jo kolega, Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą.

Jie papasakojo pareigūnams, kaip viskas buvo iš tikrųjų, bandant nuslėpti neteisėtą tarnybinio transporto naudojimą asmeninėms reikmėms. Paaiškėjo, kad tiesiog buvo nuspręsta pakeisti vieną įsakymą. Ir visa tai vyko su direktoriaus žinia. Pats M.Tokarevas teisme tikino, kad tai buvęs pavaldinių suokalbis jam už nugaros.

Prisidengta raliu

Likimo korta krito ant įsakymo, kuriuo nuteistieji vežti į gyvūnų prieglaudą Užliedžiuose.

Kadangi tą savaitgalį Zarasuose iš tikrųjų vyko ralio varžybos, vietoj šio sukurptas naujas įsakymas – senojo, kurį liepta sunaikinti, data ir tuo pačiu numeriu. Tik suklastotame dokumente jau visai kitus gerai besielgiančius nuteistuosius į ralio varžybas "vežė" teisės vairuoti tarnybinį automobilį oficialiai neturėjęs G.Mamulašvilis.

Šį įsakymą neva kaip originalų pasirašęs jo buvęs viršininkas M.Tokarevas teisme įrodinėjo, kad G.Mamulašvilio pavardė jam neužkliuvusi, nes jis norėjęs į socialinę nuteistųjų integraciją įtraukti kuo daugiau įstaigos darbuotojų – ne tik G.Mamulašvilio kolegą, įsivaikinusį vieną iš bausmę atlikusių nepilnamečių.

Ne viskas pateisinama

M.Tokarevas teisme tikino, kad per ketverius jo vadovavimo Kauno nepilnamečių įkalinimo įstaigai metus jis nė karto neleidęs šios darbuotojams naudotis tarnybiniu transportu asmeniniais tikslais. Nors, jam dirbant Šiaulių tardymo izoliatoriaus ar Marijampolės griežtojo režimo pataisos namų direktoriumi, panašių atvejų būta.
M.Tokarevas prisipažino žmogiškais sumetimais leisdavęs šarvoti mirusiuosius Marijampolės pataisos namų salėje. O dirbdamas Šiauliuose padėjęs materialiai iš algos nepragyvenančiam pavaldiniui – septynių vaikų tėvui.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant ikiteisminį tyrimą, išaiškėjo ir kita M.Tokarevo veiklos pusė. Klastojant įsakymą, kuriuo bandyta pateisinti radaro ties Zarasais užfiksuotą įstaigos "Renault", G.Mamulašvilio duota pasirašyti ir ant griežtos buhalterinės atsakomybės kelionės lapo. O juos, paties M.Tokarevo teigimu, kontroliuoja speciali komisija, sudaryta iš įstaigos darbuotojų. Tačiau niekas iš šių jam, neva tapusiam sąmokslo auka, apie tai nepranešė.

Melo kojos trumpos

Be to, anot G.Mamulašvilio, naudodamasis įstaigos "Renault", jis nustatė, kad 100 km šis automobilis sunaudoja aštuonis litrus benzino, dėl to ir įpylęs šio tiek, kiek jo apskaičiavimu, sunaudojęs kelionei.

Tačiau teismui pateikti dokumentai, pagal kuriuos, vadovaujantis įstaigos direktoriaus įsakymu, 100 km šis "Renault" neva sunaudodavo trylika litrų benzino.
Nors G.Mamulašvilis stebisi, už ką yra teisiamas, jis prisipažįsta pasirašęs ant klastojamų dokumentų. Iš pradžių nesupratęs, ką daro, bet vėliau, Kalėjimų departamentui pradėjus savąjį tyrimą, vėl davęs tokius pačius melagingus parodymus – neva vežęs tada į Zarasus nuteistuosius.

Priešų versija

Kalėjimų departamentas apie šią aferą sužinojo savo kanalais, kai jos autoriai jau buvo apsiraminę, kad debesis praėjo šonu.

Neatmetama galimybė, kad vadovybei Vilniuje apie tai pašnibždėjo kažkas iš priešiškai M.Tokarevo atžvilgiu nusiteikusių pavaldinių.

Atlikęs patikrinimą ir įsitikinęs, kad gauta informacija pasitvirtino, Kalėjimų departamentas kreipėsi į STT ir nušalino M.Tokarevą nuo pareigų iki galutinio neapskundžiamo sprendimo jo byloje.

Pats M.Tokarevas teigia tapęs buvusio Kalėjimų departamento direktoriaus keršto auka, kadangi tarp jų buvo atsiradusi trintis. Šios priežastis – neteisėtai, M.Tokarevo įsitikinimu, atleisti du jo pavaldiniai.