Nematomų namų byla padėjo atsakyti, ar Temidė, kurios akys užrištos, ką nors mato?

Įkalčiai sunaikinti?

Kaip jau rašyta, V. ir V. Petraičiai kaltinti dokumentų klastojimu parduodant nekilnojamąjį turtą ir padedant notarėms, kurios tikino nieko neįtarusios, padarę valstybės biudžetui beveik 50 tūkst. eurų žalą.

Teisine kalba – sudarant sandorius trijose skirtingose Kauno notarų kontorose tik dėl žemės sklypo pirkimų–pardavimų, nuslepiant juose esančius nebaigtus įrengti namus ir taip suklastojus dokumentus bei nuslėpus tikrąsias savo pajamas iš šių sandorių, nesumokėjus į valstybės biudžetą 48,5 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Vienas iš, ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2011-ųjų pavasarį tokį namą iš V. ir V. Petraičių pirkęs asmuo teisme pasakojo radęs V.Petraičio kontaktus interneto svetainėje aruodas.lt. Ten buvo įdėta ne tik jo parduodamo namo nuotrauka, bet ir nurodyta šio kaina – 370 tūkst. litų. Tačiau, jam susidomėjus siūlomu pirkiniu, V.Petraitis ėmė įtikinėti, kad parduoti sklypo su nebaigtu įrengti namu nėra galimybės. Iš tikrųjų namas buvo tik su stogu, langais ir lauko durimis. Ir be jokių komunikacijų. Todėl V.Petraitis siūlė sudaryti tik žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį. Ir šiam paklusęs, nebaigto įrengti namo su sklypu pirkėjas teigė sumokėjęs į V.Petraičio nurodytą banko sąskaitą 30 tūkst. litų. O likusius 335 tūkst. litų – jau grynais.

Tai, kad minėta banko sąskaita buvo V.Petraitienės, išsiaiškino jau ikiteisminį tyrimą pradėjusi FNTT.

Grynuosius buvęs V.Petraičio klientas teigė šiam vežiojęs dalimis į jo kontorą pusmetį. Ir kiekvieną kartą atvežus dalį sumos, senasis skolos raštelis būdavo suplėšomas bei surašomas naujas – su jau nauja likusios skolos suma, kurią klientas turėjo patvirtinti parašu. Visiškai atsiskaičius, šių įrodymų nebeliko, nes suplėšytas ir paskutinis toks raštelis.

V. ir V. Petraičiai/ Vilmanto Raupelio nuotr.

Užkliuvo ir Mokesčių inspekcijai

2012-ųjų spalį šis V.Petraičio klientas gavo laišką iš Mokesčių inspekcijos. Susipažinęs su šio turiniu, jis puolė skambinti namo pardavėjui. Pasiteiravus šio, ką reiškia iš mokesčių inspektorių gautas klausimynas, V.Petraitis puolė raminti, kad viską sutvarkys. Ir tikrai padėjo šį klausimyną užpildyti, teigdamas, kad tai daro pasikonsultavęs su savo advokatu.

Panašu, kad, šiam patariant, namo pirkėjui dar teko pasirašyti su V.Petraičiu atbuline – 2009 m. sausio data preliminarią sutartį dėl namo statybos. Paaiškinti jos turinio konkrečiau, namo pirkėjas teisme nesugebėjo.

Teisme apklausiant notarę, tvirtinusią sandorį, pagal kurį nebaigto įrengti namo pirkėjas įsigijo iš V.Petraičio tik žemės sklypą, ji teigė, kad jau nieko nepamena. Ir prašė remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Šiuos paviešinus, paaiškėjo, kad tada ji tik aiškino FNTT tokių sandorių sudarymo tvarką. Tačiau vienas iš jai tada užduotų klausimų buvo, ar galima sudaryti sklypo pirkimo–pardavimo sandorį su šiame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu? Notarė atsakiusi, kad negalima. Ir čia pat patikslinusi, kad nebent tas namas įregistruotas Registrų centre pagal jo užbaigtumo procentą.

Beje, nebaigtą įrengti namą iš V. ir V.Petraičių nusipirkęs minėtas jų klientas vėliau taip ir padarė. Patartas V.Petraičio, kuriam dar pusmetį vežiojo dalimis likusius pinigus už pirkinį. Nors pardavėjas galėjo tai padaryti ir pats, bet tada jam būtų reikėję mokėti į valstybės biudžetą PVM nuo gautų pajamų.

Teisiniai žaidimai

Už dokumentų klastojimą padarant didelę žalą, kuo kaltinti V. ir V.Petraičiai, Baudžiamasis kodeksas numatyto laisvės atėmimą iki šešerių metų. Tačiau prokurorė, atsižvelgusi, kad tai – pirmoji jų akistata su Temide, padarytas apysunkis nusikaltimas ir labai seniai, siūlė V.Petraičiui laisvės atėmimą dvejiems metams, atidedant bausmės vykdymą tokiam pačiam laikotarpiui ir tiek pat laiko atimant teisę dirbti nekilnojamojo turto srityje. O V.Petraitienei – pusantrų metų laisvės atėmimą, atidedant bausmės vykdymą taip pat pusantrų metų.

Teisiamųjų advokatai prašė jų ginamuosius išteisinti. Jiems antrino ir patys V. ir V. Petraičiai, nepripažinę jiems pareikšto kaltinimo ir įrodinėję, kad pardavė tik sklypus.

Šią bylą nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė 2021-ųjų liepą konstatavo, kad nėra objektyvių nešališkų įrodymų, jog sutuoktiniai padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus. Ir paskelbė juos išteisinantį nuosprendį. „Vien tai, kad sudarant sutartis, nenurodytos aplinkybės, jog sklypuose yra nebaigtų statyti ir Registrų centre neįregistruotų statinių, nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinamieji pardavinėjo ne tik žemės sklypus, bet ir pastatytus namus, ir tokiu būdu bendrais veiksmais suklastojo dokumentus ir taip išvengė prievolės sumokėti PVM“, – teigta V. ir V.Petraičius išteisinusiame nuosprendyje.

Prokurorė jį apskundė aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismui. Šio teisėjų Valdo Vitunsko, Svetlanos Jurgaitienės ir Algirdo Jaliniausko kolegija, nagrinėdama prokurorės skundą, įrodymų tyrimo neatnaujino. Ir šiandien paskelbė, kad šį skundą atmeta, nes žemesnės instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, išteisindamas V. ir V. Petraičius. Tai paskelbus, minėtas nuosprendis įsiteisėjo. Tačiau jį dar galima apskųsti Aukščiausiajam Teismui, kuris gali Kauno apygardos teismo sprendimą panaikinti.