Melagingų grasinimų pliūpsnis: ko siekiama?

„Mes padėjome bombą Jūsų redakcijos pastate. Taip pat visose Lietuvos oro uostuose. Visose Vilniaus mokyklose. Visuose Vilniaus teismuose. Mūsų reikalavimas atnaujinti vizų išdavimą rusams“, – buvo teigiama 7.48 val. „Kauno dieną“ pasiekusiame elektroniniame laiške, kurio atgalinis adresas, pirminiais duomenimis, sufleruoja, kad laiškas persiųstas iš užsienis.

Apie šį pranešimą informuoti policijos pareigūnai evakavo iš patalpų ne tik „Kauno dienos“ redakcijos darbuotojus, bet ir visus tame pačiame „Bokšto“ daugiaaukštyje įsikūrusius biurus, įstaigas ir gyventojus.

Pareigūnai informaciją tikrina. Kiekvienas atvejis yra individualus. O tokių pranešimų tikslas – kelti paniką.

„Kauno dienos“ žiniomis, šiek anksčiau – 7.31 val. apie jų pastate padėtus sprogmenis bendruoju elektroniniu paštu buvo informuotas ir Kauno apygardos teismas. Tikrinant šį pranešimą taip pat apsiribota teismo pastatuose tuo metu buvusių žmonių evakavimu. Plano „Skydas“, į kurį įtraukiami ir ugniagesiai gelbėtojai, greitosios pagalbos medikai, kaip būdavo panašiais atvejais anksčiau, šį kartą nuspręsta neįvesti.

Policijos taktika pasitvirtino – prieš 9 val. Kauno apygardos teismui leista atnaujinti darbą.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis dienraščiui patvirtino, kad panašų pranešimą, kaip „Kauno diena“, vakar ryte gavo ir Lietuvos oro uostas – ir vėl nekonkretizuojant, kuriame jo padalinyje – Vilniaus, Kauno ar Palangos esą padėti sprogmenys. Be to, Vilniaus apskrities policijai pranešta ir apie visų Vilniaus mokyklų, teismų ir „15 min“ redakcijos užminavimą.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Pareigūnai informaciją tikrina. Kiekvienas atvejis yra individualus. O tokių pranešimų tikslas – kelti paniką“, – teigė R. Matonis. Pasiteiravus jo, ar yra kokių nors naujienų dėl ankstesnių panašių šios savaitės atvejų, kai tokiu pačiu būdu buvo pranešta apie sprogmenis Lietuvos oro uoste, visose Vilniaus mokyklose, savivaldybėje ir „15 min“ redakcijoje, Policijos departamento atstovas teigė, kad kol kas ne.

Lietuvos oro uostas, viena Vilniaus ugdymo įstaiga ir savivaldybė buvo užminuoti pirmadienio ryte. Antradienį pranešta apie sprogmenis visose Vilniaus mokyklose ir „15 min“ redakcijoje. Nė vienas iš šių pranešimų nepasitvirtino.

Po pirmadienio pranešimų lavinos ikiteisminį tyrimą buvo pradėjusi tik Kauno apskrities policija, važiavusi tikrinti gautos informacijos ir Lietuvos oro uosto padalinį Karmėlavoje. „Nusprendėme pradėti ikiteisminį tyrimą, kad galėtume atlikti procesinius veiksmus“, – tada portalui kauno.diena.lt teigė Kauno policijos atstovė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Priminė Ispaniją

Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius pastebėjo, kad įvertinti tokius pranešimus be papildomų duomenų gana sunku, tačiau neatmetė prielaidos, kad toks braižas būdingas Rusijai.

„Analitiškai labai tikėtina, kad tai tos pačios Rusijos kampanijos, kuri buvo surengta Ispanijoje, dalis, tik be bombų. „New York Times“ pranešė visą schemą apie tai, kaip tyrimo metu buvo nustatyti žmonės Ispanijoje, susiję su nacionalistine rusų organizacija, o ta organizacija susijusi su GRU. Šio gąsdinimo tikslas – esą Europoje gali prasidėti teroristinių išpuolių banga“, – sakė M. Laurinavičius.

Politikos apžvalgininkas sutiko, kad tokių vienas po kito pranešimų banga – įprastas rusų veikimo modelis, kai vienaip ar kitaip bandoma sukelti nestabilumą, nerimą, paniką.

„Pranešimais apie bombas panikos nesukelsi, bet šiokią tokią sumaištį – galima. Juo labiau kad tai labai pigiai kainuoja, tai kodėl gi ne“, – pastebėjo M. Laurinavičius.

Ispanijos pavyzdys leidžia neatmesti tikimybės, kad pas mus tęsiama ta pati kampanija, o toks įprastas Rusijos veikimo modelis ir įprasti tikslai – sumaišties kėlimas.

„Kadangi vyksta karas, visiškai negirdomis nuleisti tokių pranešimų nereikėtų. Čia grynai teorinis modelis ir nesakau, kad taip ir bus, bet neatmestinas teorinis modelis, kad po labai daug melagingų ar klaidingų pranešimų staiga kažkur sprogimas gali ir nugriaudėti. Tokia kampanija Ispanijoje neatnešė nei labai daug nuostolių ar aukų, bet vienas žmogus buvo nesunkiai sužeistas. Tačiau tikimybės ar galimybės, kad Rusija karo laikotarpiu gali imtis ir tikro teroro, nereikia atmesti. Iš kitos pusės, visiškai aišku, kad nereikia daryti to, ko jie siekia, t. y. patiems kelti sumaišties ar panikos“, – patarė politikos apžvalgininkas.

Užsižaidė: ketvirtadienio ryte vėl užminuotos įvairios Lietuvos įstaigos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Svarbiausia – nepanikuoti

Panašiai situaciją vertino ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo darbuotojas Arvydas Grišinas. Jis praplėtė tokių pranešimų galimų tikslų spektrą – galima žvalgyti reakcijas, galima kelti paniką, galima daryti ir tai, ir tai, galima išlieti pyktį. Anot A. Grišino, informacinių atakų specifika tokia ir yra – tai neprivalo vesti į vieną konkretų tikslą, eigoje galima žiūrėti, kaip išvystyti šitą ekscesą.

„Mes informacinį karą kariaujame jau seniai. Jis paaštrėjo po įvykių Ukrainoje dar 2014 m. Tokia taktika iš tos pusės yra tendencinga, nors, kol nėra aiškumo, kas ir kaip šią ataką surengė, apie tai anksti kalbėti. Tačiau tokius veiksmus galima vadinti ataka, nes tai sistemingas puolimas“, – sakė A. Grišinas.

Pasak KTU atstovo, tokių informacinių atakų tikslas yra kelti paniką ir nerimą. Tad, kuo mes labiau reaguosime, tuo labiau bus pasiekti jų tikslai. Net jeigu įvyktų sprogimas, nereikėtų panikuoti, o stengti išlikti  ramiems.

„Tokios atakos yra sėkmingos, kai jos išprovokuoja reakciją. Kai tokios reakcijos neišprovokuoja, jos praeina, o kai išprovokuoja – vadinasi, jos atsipirko. Bet, žinoma, atitinkamos institucijos į tokius pranešimus turi reaguoti“, – laikytis ramybės ragino specialistas.

Tokiais atvejais reikalinga sąveika, adekvatus reagavimas, ne ieškojimas sensacijos ar detektyvo, o traktavimas kaip informacijos. Ką būtų galima tokiu atveju padaryti visiems kaip visuomenei? Kaip stiprinti atsparumą tokiai informacijai?

„Labai svarbu mokytis išbūti situacijose, kai nėra aiškių atsakymų. Procesas vyksta, bet neaišku, dėl ko ir kaip. Tokios situacijos ir per pandemiją, ir karo, ir tokių informacinių melagienų metu kartojasi. Krizinės situacijos turi savybę būti neaiškios, painios, sudėtingos. Pastangos stebėti tai, kas vyksta, ir nepulti daryti skubotų išvadų, būtų tinkamiausia reakcija. Neieškoti lengvų atsakymų. Jei mes apkaltinsime kažką ir pasakysime, kad čia yra užsienio agentų ataka, vėl bus mūsų reakcija į tą laišką ir bus sukurta intriga, pasiekti tikslai. Kai kurios situacijos yra painios, neaiškios, be konkrečių atsakymų, ir su tuo reikia gyventi“, – patarimu visuomenei dalijosi A. Grišinas.

Keleivių neevakavo

Lietuvos oro uostai BNS informavo, kad tiesiogiai grasinimų negavo, tačiau buvo informuoti apie „bendrą grasinimą, gautą policijos pareigūnų“, kuriame oro uostai paminėti tarp „daugelio kitų institucijų“.

„Pagal aviacijos saugumo pirminių atsakomųjų veiksmų planą buvo vykdomos procedūros, vertinama grėsmė, informuojamos specialiosios tarnybos. Buvo atliekama nuodugni teritorijos, erdvių patikra. Atlikus būtinus veiksmus, jokios grėsmės oro uostuose šiuo metu nefiksuojame“, – teigė oro uostai.

Nepaisant gauto pranešimo, keleiviai evakuoti nebuvo.

Šaltinis: BNS

Pastarosiomis dienomis vis sulaukiama pranešimų apie neva užminuotus oro uostus, mokyklas ar kitas įstaigas. Kas nutinka pranešėjams ir ar lengva juos surasti? Apie tai LNK kalbėjosi su Viešosios policijos valdybos viršininku Mindaugu Akelaičiu.

– Kodėl pastaruoju metu sulaukiate nemažai tokių pranešimų? Galbūt pastebėjote tendenciją, kodėl taip vyksta?

– Porą pastarųjų dienų matome pranešimų skaičiaus išaugimą, kas nėra labai įprasta, tačiau pranešimų pasitaiko nuolatos. Kai kada jie būna apie keletą objektų, kartais kelias dienas iš eilės būna apie vieną kitą objektą. Priežastys būna labai įvairios. Policija dėl tokių atvejų dažniausiai pradeda ikiteisminius tyrimus. 2021 m. tokių ikiteisminių tyrimų buvo penkiolika, 2022 m. – jau 29. Yra tam tikras augimas. Visada dedame maksimalias pastangas, kad identifikuotume asmenis, kurie padarė nusikalstamas veikas ir pranešė apie visuomenei gresiantį didelį pavojų.

– Anksčiau buvo labiau girdima apie anoniminius skambučius telefonu, dabar – apie elektroninius laiškus. Ar žmonės keičia savo braižą?

– Taip, nusikalstamas veikas darantys žmonės dažniausiai darosi išmanesni, informacinės technologijos tampa prieinamesnės visiems ir visur. Natūralu, kad pranešti apie tokį nusižengimą galima ir elektroniniu paštu. Juo labiau kad dauguma institucijų, įstaigų labai aktyviai viešina savo elektroninio pašto adresus, o nusikaltėliai tuo naudojasi.

Ž. Gedvilo, P. Paleckio/BNS nuotr.

– Kiek policija yra pažengusi atsekant tokius žmones?

– Policija išaiškina nuo trečdalio iki pusės tokių padarytų nusikaltimų per metus, priklausomai nuo metų.

– Kokia yra atsakomybė už melagingą pranešimą?

– Jeigu kalbame apie sprogimo grėsmę, tai yra numatyta Baudžiamajame kodekse. Priklausomai nuo konkrečių įvykio aplinkybių, maksimali bausmė už tokį iškvietimą gali būti ir metai, ir dveji, ir treji. Priklauso nuo to, kokiam objektui bus įgarsinta tariama grėsmė ir t. t. Žinoma, policija dažnai skaičiuoja išlaidas ir pateikia kaip civilinį ieškinį tiems, kurie buvo identifikuoti kaip nusikalstamą veiką padarę asmenys. Lygiai tokią pačią teisę turi ir įmonės. Įsivaizduokite, jeigu evakuotas būtų koks nors prekybos centras. Būtų paskaičiuota žala ir įmonė pateiktų civilinį ieškinį, jie, manau, turėtų normalius šansus gauti teismo sprendimą, kuriuo nusikaltėlis būtų įpareigotas atlyginti padarytą žalą.

– Kokia būna kaina už tokį policijos darbą?

– Policijos kaina gali būti labai įvairi. Jeigu įsivaizduotume vieną iš didžiųjų prekybos centrų, vadinasi, ir policijos pareigūnų turėtų būti sutelkta žymiai daugiau, ir darbo laiko būtų sugaišta žymiai daugiau. Jeigu kalbėtume apie labai nedidelį objektą, tikėtina, kad ir žala būtų mažesnė. Žala gali būti tikriausiai ir tūkstančiais, ir dešimtimis tūkstančių skaičiuojama.

Šaltinis: LNK