Epicentre – peiliai
Lapkričio mėnesį viename Vilniaus daugiabutyje peiliu buvo mirtinai sužalotas tiktokeris, pravarde Niežas, o gruodžio pradžioje Kauną supurtė dvigubos žmogžudystės tragedija, kai negyvos butuose buvo rastos dvi jaunos moterys. Jų kūnuose – taip pat durtinės ir pjautinės žaizdos. Vos po kelių dienų nuo pastarojo įvykio pranešta, kad Panevėžyje girtas paauglys peiliu sunkiai sužalojo vyrą, sulaikiusį automobilių padangas daugiabučio kieme gadinusius jaunuolius.
„Ar galima manyti, kad pirmasis garsiai nuskambėjęs nužudymas turėjo įtakos kitiems dviem panašaus pobūdžio nusikaltimams?“ – pasiteiravome Vilniaus universiteto (VU) baudžiamosios teisės eksperto, kriminologo doc. dr. G. Sakalausko.
„Manyčiau, kad tai – atsitiktinumas. Šių nusikaltimų niekaip nesiečiau tarpusavyje. Remiantis Nusikalstamų veikų žinybinio registro statistika, maždaug kas dvi savaites įvyksta vienas nusikaltimas, kai panaudojamas šaunamasis ginklas. Vadinamųjų šaltųjų ginklų – peilių, kirvių – būna truputį daugiau, nes kilus konfliktui ar agresijai dažniausiai jie visada yra šalia“, – detalizavo jis.
Pasak kriminologo, panaudojant tam tikrą ginklą per metus įvyksta 70–80 nužudymų. Skaičiuojant vidurkį, tai – trys nužudymai per dvi savaites. Tačiau, pašnekovo teigimu, prieš 25-erius metus per savaitę būdavo įvykdoma net dešimt nužudymų.
Atvejis Kaune – netipinis
Dviguba žmogžudystė Kaune, pridūrė G. Sakalauskas, yra netipinė, nes dažniausiai nužudymai įvykdomi buitinių konfliktų metu, artimiausioje aplinkoje, būnant apsvaigus. Šiuo atveju įtakos tam, tikėtina, turėjo įtariamojo B. Mikutavičiaus sveikatos problemos, kurias, galima spėti, dar labiau paūmino susiklosčiusi kokia nors konfliktinė situacija. „Yra netipiška, kad žmogus šviesiu paros metu ir, kaip suprantu, nebūdamas apsvaigęs, imtųsi tokio smurto“, – aiškino VU baudžiamosios teisės ekspertas.
Pašnekovas sakė abejojantis ir tuo, kad nužudymai Kaune galėjo būti planuoti. „Greičiausiai buvo pasakytas žodis ar kita smulkmena, kuri iššaukė pyktį. Tam tikros neurobiologinės konstrukcijos žmonėms būtent tai sukelia agresiją, kurios jie nebegali suvaldyti. Tai buvo staiga sprogusios agresijos padarinys, tokia mano prielaida. Tikėtina, kad įtariamasis adekvačiai neįvertino savo elgesio padarinių ir tikimybės, kad jį pagaus, nes rimtai nesislapstė. Keistas buvo ir vėlesnis jo elgesys teisme. Todėl, galima manyti, kad įtariamojo būklė buvo kažkiek sutrikusi“, – svarstė kriminologas.
Pašnekovas pridūrė – daugelis žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, dažniausiai nieko nenužudo. Priešingai – daugumą nužudymų įvykdo tie, kurie tokių sutrikimų neturi. Bet tais atvejais, kai žmogus suvokia, ką padarė, jis turi kelias strategijas: arba sustingsta ir lieka nusikaltimo vietoje bei apie tai praneša, arba bėga kuo toliau, stengiasi pasislėpti taip, kad jo nerastų.
„Kai, pavyzdžiui, išgėrę žmonės užsnūsta, o vėliau prabudę pamato, kad kažkas – negyvas, nedaug ką atsimena arba bando slėpti kūną, nors ir primityviu būdu, o čia viso to nebuvo“, – dėmesį atkreipė VU baudžiamosios teisės ekspertas.
Spontaniška ar suplanuota?
„Jei nusikaltimai Kaune buvo visiškai spontaniški, kaip paaiškintumėte tai, kad B. Mikutavičius su savimi turėjo kuprinę, kurioje buvo rastas peilis, dujų balionėlis bei kiti daiktai, vilkėjo ne vieną striukę?“ – pasiteiravome G. Sakalausko.
„Gal kuprinę su savimi jis nešiojosi visą laiką, nes turėjo kažkokių pagrįstų ar nepagrįstų baimių. Kaip suprantu, įtariamasis turėjo problemų ir dėl gyvenamosios vietos. Todėl sukrauta kuprinė tikrai ne 100 procentų paliudija, kad jis kažką planavo. Juk akivaizdu, kad įvykdžius tokius nusikaltimus metamos visos policijos pareigūnų pajėgos, sužino ir aplinkiniai bei praneša žiniasklaida. Todėl jei tai ir buvo planavimas, jis buvo labai primityvus“, – akcentavo kriminologas.
Tarp aukų – sąsaja
Atsižvelgiant į tai, kad abi žmogžudystes Kaune skiria maždaug pusvalandis, kyla klausimas, kodėl po pirmojo nužudymo įtariamasis B. Mikutavičius nesustojo ir netrukus pajudėjo kito adreso link.
„Faktas, kad tarp tų dviejų moterų buvo kažkokia sąsaja. Ji nebūtinai – objektyvi. Sąsaja galėjo būti tiesiog įtariamojo galvoje. Gali būti, kad jei pirmoji auka jam pasakė: „Tu turi išeiti iš buto“, o antrąja auka tapusi moteris pakėlė nuomos už butą, kurio jis buvo apžiūrėti, kainą, arba pasakė: „Nenuomosiu, nes pasirodei įtartinas“, žiaurius dalykus padiktavo jo būsena. Pirmiausia tikrinčiau atstūmimo sąsają“, – pabrėžė VU baudžiamosios teisės ekspertas.
Tokie žmonės gali labai mylėti arba labai nekęsti.
Pašnekovo teigimu, dažnai būna, kad tie žmonės, kurie patiria kompleksinės raidos traumą, dažniausiai vaikystėje, bet koks dirgiklis – kai jiems pasako „ne“, įžeidžia, atstumia, parodo nepagarbą – sukuria grėsmės būseną ir tie žmonės pradeda gintis. „Tokie žmonės gali labai mylėti arba labai nekęsti“, – akcentavo G. Sakalauskas.
Šiuo – Kauno atveju, kaip įtariama, B. Mikutavičius pirmiausia nužudė savo giminaitę, o paskui nekilnojamojo turto brokerę. Pasiteiravus, ką dažniau žudo vyrai, o ką moterys, kriminologas sakė, kad vyrų taikiniu dažniausiai tampa ne giminės, o draugai, pažįstami arba nepažįstami žmonės. Tuo tarpu moterų – sutuoktiniai, sugyventiniai arba intymūs partneriai.
Klaidos rizika
Kalbėdamas apie kauniečių veiksmus per B. Mikutavičiaus sulaikymą Kalniečių parke, pašnekovas užsiminė vertinantis juos nevienareikšmiai.
„Vadovaujantis Lietuvos baudžiamuoju kodeksu, sulaikyti nusikaltėlį gali ir visiškai svetimas žmogus. Netgi tada, kai žinoma, kad žmogus yra ieškomas dėl nužudymo, iki sulaikant galima jam sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet kai asmuo jau būna sulaikytas ir grėsmės nelieka, visi veiksmai turi pasibaigti. Nes spardymas ar kitoks smurtas, tyčiojimasis gali būti vertinamas kaip nusikaltimas“, – pabrėžė VU baudžiamosios teisės ekspertas.
Įtariamasis dviejų merginų nužudymu – rastas
Įtariamasis dviejų merginų nužudymu – rastas
Įtariamasis dviejų merginų nužudymu – rastas
Įtariamasis dviejų merginų nužudymu – rastas
Įtariamasis dviejų merginų nužudymu – rastas
Įtariamasis dviejų merginų nužudymu – rastas
Įtariamasis dviejų merginų nužudymu – rastas
Įtariamasis dviejų merginų nužudymu – rastas
Įtariamasis dviejų merginų nužudymu – rastas
Įtariamasis dviejų merginų nužudymu – rastas
Įtariamasis dviejų merginų nužudymu – rastas
Įtariamasis dviejų merginų nužudymu – rastas
Įtariamasis dviejų merginų nužudymu – rastas
Įtariamasis dviejų merginų nužudymu – rastas
Įtariamasis dviejų merginų nužudymu – rastas
Pašnekovas pridūrė, kad pirmiausia, vis dėlto reikėtų skambinti policijai, nes įtariamąjį sulaikant piliečiams, kyla grėsmė, kad jis gali juos sužeisti, tarkime, ginklu. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad jei įtariamasis serga, pavyzdžiui, psichikos liga, jo fizinė jėga įprastai būna itin didelė, jai sunku pasipriešinti. Taip pat išlieka ir didelis klaidos pavojus.
„Gerai, kad čia tikrai buvo tas žmogus, o ne visiškai niekuo dėtas praeivis. Teko girdėti ir panieką policijos pareigūnams: „Policija nieko nepadarė, viską padarėme mes“. Tokia žinia, žvelgiant į ateitį, taip pat būtų labai pavojinga. Jeigu gyventojai ims galvoti, kad tik jie gali suvaldyti situaciją, kai nutiks kas nors panašaus, vėl ims burti grupes, kurios užsiims saviveikla, tada teisinėje valstybėje vyks negeri procesai“, – akcentavo G. Sakalauskas.
Kriminologas pabrėžė – sulaikyti įtariamąjį yra policijos darbas ir atsakomybė. Policijos pareigūnai yra tam paruošti – žino, ką daryti, turi ginklus ir įstatymo galią panaudoti jėgą.
Kaip elgtis pamačius įtariamąjį?
Kai Kalniečių parke dvi moterys pirmosios pamatė B. Mikutavičių ir pradėjo jį sekti, o vėliau, prie jų prisijungus keliems vyrams, – ir kalbinti: „Sustok, pasikalbėkime. Gal tu ne tas, kurio mes ieškome?“. Ar tokia jų taktika buvo gera?
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
Benas Mikutavičius atvežtas į teismą
„Jei yra keli žmonės, tai vienas iš jų turi skambinti policijai, o kiti gali sekti įtariamąjį laikydamiesi saugaus atstumo. Tai būtų teisingiausias dalykas bendro veikimo kontekste“, – teigė VU baudžiamosios teisės ekspertas.
Pasak pašnekovo, mėginimas užkalbinti klausiant: „Gal čia – ne tu?“, yra geras. Tačiau, atsižvelgiant į šio konkretaus atvejo modelį, kad aukomis tapo dvi jaunos moterys, kurios įtariamajam galimai sukėlė tam tikrą pyktį, moteriškos lyties atstovėms taip pat galėjo kilti itin didelis pavojus. Todėl tokiais momentais reikėtų imtis maksimalaus atsargumo.
(be temos)
(be temos)
(be temos)