Savivaldybė ir žmogus
Mes dažnai klausiame: ką, ištikus krizei, darys savivaldybė? Tačiau tikrasis klausimas turėtų būti: ką darysime mes? Savivaldybė privalo pasirūpinti magistralėmis, ligoninėmis ir strateginiu tiekimu. Tačiau už tai, kad mieste gyvenimas nesutriktų galutinai, esame atsakingi visi kartu.
Savivaldybė nėra tik pastatas Laisvės alėjoje – tai operacijų centras. Jos interneto svetainėje viešai prieinamas Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, tačiau tai nelengvas skaitinys prie puodelio kavos.
Kauno savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vedėjas, parengties pareigūnas Žydrūnas Subačius šypteli: „Vos kokie 5 proc. visuomenės yra matę tuos planus ir tiek pat galvoja, kad reikėtų tai padaryti. Pilietiška visuomenė privalo pati pasirengti pagal pateiktas rekomendacijas. Savivaldybės tinklalapyje yra per dvidešimt instrukcijų: kaip elgtis karo, potvynio ar kitų krizių atvejais, kaip pasidaryti šeimos planą.“
Kiekvienam kauniečiui svarbu žinoti ir savivaldybės pasirengimą, kad yra konkretūs scenarijai – nuo potvynių iki hibridinių grėsmių ir kad tai ne tik popierinės varnelės, o praktiškai išbandomi algoritmai. Ž. Subačius ramina: „Kaune pratybų vyksta net daugiau, nei reikalauja įstatymai.“
„Pernai surengėme šešerias pratybas, šiemet jų bus dar daugiau. Transportavimas, paslaugų teikimas, būtinųjų poreikių užtikrinimas gyventojams – pernai spalį tai darėme fiziškai. Tarnybos: policija, ugniagesiai, greitoji medicinos pagalba, Nacionalinis krizių valdymo centras – treniruojasi nuolat, tačiau patys gyventojai to nedaro“, – sako parengties pareigūnas ir priduria, kad būtent pratybose pamatomos silpnosios vietos, pagal kurias planas nuolat atnaujinamas.
Diskusijoje apie miesto pasirengimą ištikus krizei dalyvavę savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis ir vicemeras Andrius Palionis priminė, kad geriausias egzaminas jau įvyko realybėje.
„COVID-19 pandemija, aišku, nelygintina su, tarkime, karo padėtimi, bet vadybos požiūriu tai buvo geriausios pratybos. Reikėjo valdyti milžiniškus informacijos srautus dėl savizoliacijos, testavimo ir skiepijimo. Kaune šį iššūkį suvaldėme puikiai“, – pažymėjo T. Metelionis.
Chaoso valdymo formulė
Kas blogiausia gali nutikti krizės akimirką? Chaosas ir nevaldoma panika. Savivaldybė neatrakins kiekvieno daugiabučio rūsio durų ir asmeninio krepšio nesupakuos. Jei krizė užklumpa šiandien, miesto administracija veikia kaip dispečerinė – skiria resursų ten, kur labiausiai būtina.
Ž. Subačius ramina, kad valstybės užpuolimas ar didelė nelaimė neatsitinka per vieną minutę: „Už visų veiksmų organizavimą atsakingas savivaldybės administracijos direktorius. Jis nusprendžia, kada aktyvuoti Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą (ESOC), kuris koordinuoja veiksmus visame mieste. Tai, ką sugeneruoja centras, meras patvirtina potvarkiu ir išleidžia būtinąsias užduotis.“
Tačiau jokia institucija krizės atveju chaoso nesustabdys, jei patys žmonės bus nepasiruošę. „Jei gyventojai nežinos, kaip elgtis, chaosas kils natūraliai ir niekas jo nesuvaldys“, – piliečių atsakomybę primena Kauno mero pavaduotojas A. Palionis.
Būtent tam kiekvienam iš mūsų reikalingas asmeninis 72 valandų planas, kad pirmąsias paras pasirūpintume savimi, kol savivaldybė įvertins situaciją ir skirs strateginę pagalbą.
A. Palionio teigimu, kritinę valandą greičiausiai ir efektyviausiai sureaguotų savivaldybės valdomos strateginės įmonės: „Kauno vandenys“, „Kauno energija“ ir kitos viešąsias paslaugas užtikrinančios bendrovės. Jos turi griežtus saugumo reikalavimus ir iš anksto paruoštus pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms algoritmus, todėl taptų pirmuoju miesto stabilumo garantu.
Kauno evakuacijos planas
Nacionaliniu mastu situacija dėl evakuacijos planų yra paradoksali. Nors teisės aktai įpareigoja visas šalies savivaldybes turėti tokius dokumentus, realiai juos sugebėjo parengti tik Vilnius ir Kaunas. Kitų rajonų specialistai teisiškai sudėtingų reikalavimų tiesiog nepajėgia įveikti arba nesupranta, kaip juos pritaikyti praktiškai.
Kaunas čia demonstruoja išskirtinę lyderystę – miestas turi parengtą, labai paprastą ir praktiškai pritaikomą evakuacijos planą. Šis algoritmas aiškiai sudėlioja veiksmus pagal ištikusios nelaimės mastą: nuo vieno daugiabučio griūties ar gaisro iki masinio ištisų rajonų perkėlimo.
„Tarkime, jei griūtų Kauno hidroelektrinė ir kiltų katastrofiškas potvynis, mums reikėtų skubiai evakuoti ir kitur perkelti apie 40 tūkst. gyventojų. Visa tai mes jau turime tiksliai apskaičiavę ir sudėlioję“, – realų, o ne teorinį scenarijų įvardija Ž. Subačius.
Parengties pareigūnas pabrėžia, kad šiame plane itin svarbus yra atskiras priedas, skirtas būtent visuomenei: jame aiškiai surašyta, ką krizės akimirką privalo daryti patys žmonės. Tai pagrindinis įrankis, leidžiantis maksimaliai sumažinti paniką ir suvaldyti chaosą, kol miestas vykdo masinę gelbėjimo operaciją.
Nuo apokalipsės iki mobilizacijos
Kai galvojame apie blogiausią įmanomą scenarijų, prieš akis dažnai iškyla apokaliptinių filmų vaizdai: tuščios gatvės, griuvėsiai ir siekiantys išlikti žmonės. Tačiau savivaldybės atstovai užtikrina: miestas turi ne tik teorinį planą, bet ir griežtą teisinę prievolę veikti.
„Teisės aktai aiškiai nurodo atsakomybes. Savivaldybė savo veiklą privalės užtikrinti bet kokios krizės atveju. Nebent vyktų tiesioginis karinis konfliktas ir artėtų fronto linija – tik tada duodamas nurodymas evakuotis, – aiškina T. Metelionis. – Kad ir apie kokią ekstremaliąją situaciją kalbėtume, jei mieste fiziškai įmanoma būti, savivaldybė privalo užtikrinti būtinuosius poreikius: elektrą, šilumą, vandenį, medicinos pagalbą. Be to, savivaldybės personalas yra įtrauktas į mobilizacinį rezervą.“
Taigi administracijos darbuotojai žino esantys specialiajame sąraše. Paskelbus mobilizaciją, neatvykti į darbą jiems būtų nusikaltimas.
Vis dėlto realybė reikalauja atvirumo.
„Turime būti nuoširdūs: tris dešimtmečius civilinė sauga šalyje buvo naikinama. Tai pripažįsta ir Vidaus reikalų ministerija. Tik prieš keletą metų pradėta suprasti, kad situaciją būtina keisti iš esmės. Dabar mes tiesiog bėgame: institucijose atsirado parengties pareigūnai, pradėti keisti teisės aktai, atsirado tikslinis finansavimas“, – lėtą valstybės startą mini Ž. Subačius.
Parengties pareigūnas pateikia pavyzdį: „Suomija savo civilinę saugą nuosekliai stiprino 70 metų, kasmet investuodama į infrastruktūrą, priedangas ir žmones. Mes negalime visos valstybės ar savivaldybės pasirengimo perkurti per keletą metų – tam reikia laiko ir milžiniškų resursų. Nepaisant to, Kaunas ruošiasi itin stipriai: turime ir A, ir B, ir C variantus. Savivaldybė jau įsigijo palydovinį ryšį, perka palydovinius telefonus. Reikia pabrėžti, kad valstybės finansavimas šioms reikmėms atsirado tik pernai, o realiai įsisavinamas tik šiemet, tačiau Kauno savivaldybė savo lėšomis ruoštis pradėjo gerokai anksčiau.“
Priedangų paradoksas
Pokalbis pakrypsta apie priedangas. Įsivaizduodami situaciją, kai gaus sirenos, dažnas prieš akis mato vaizdą, kaip minios žmonių bėga į sterilius, tuščius bunkerius. Realybė – kitokia, o priedangose sandėliuojami daiktai ar rakandai specialistų negąsdina.
„Nieko blogo, jei taikos metu šiose patalpose laikomi mažiau reikalingi daiktai. Ne šiaip sau yra nustatytas 72 valandų laikas – jis duodamas ir tam, kad priedangos ar slėptuvės būtų atlaisvintos. Karo metu šios vietos tiesiog keičia savo paskirtį“, – šiuo metu galiojančią teisinę tvarką priminė A. Palionis.
Vis dėlto trečiadienį dėl drono kilęs oro pavojus parodė, kad priedangos turėtų būti atlaisvintos jau dabar.
Ar egzistuoja bent teorinis skaičiavimas, rodantis, kad visi Kauno gyventojai krizės atveju turės stogą virš galvos?
„Tikrai taip, – tvirtina parengties pareigūnas Ž. Subačius. – Galiu tai garantuoti drąsiai ir viešai. Jei kalbame apie sovietinius bunkerius, saugančius nuo atominio ginklo, – tokių savivaldybė neturi nė vieno, visi jie priklauso verslui. Tačiau jei kalbame apie minimalius reikalavimus atitinkančias priedangas, kurių pagrindinis kriterijus yra tvirtas rūsys, tokių patalpų Kaune turime net šešis kartus daugiau, nei reikia visam miestui. Didžioji problema – jų nėra oficialiame sąraše, nes patys žmonės ar bendrijos nepateikia duomenų apie savo turimas erdves.“
Daugiabučio rūsys yra greičiausiai – per 3–4 minutes – pasiekiama priedanga. Kas šiandien yra mūsų rūsiuose? Į šį klausimą kiekvienas atsako pats, tačiau savivaldybė pasirengusi padaryti viską, kad kauniečiams nereikėtų kentėti dėl savo nepasirengimo.
„Mes, kaip miestas, pirmieji Lietuvoje sukūrėme ir įgyvendinome unikalią programą, skirtą daugiabučių namų bendrijoms ir administratoriams. Jos tikslas – pritaikyti rūsius trumpalaikiam oro pavojui, užtikrinant, kad ten būtų vanduo, elektra ir kiti būtiniausi dalykai. Visi suprantame, kad krizės metu negalėsime bėgti per pusę miesto ieškoti bunkerio – saugiausias prieglobstis yra tame pastate, kuriame tuo metu esi“, – pabrėžia A. Palionis.
Šią patirtį Kauno vadovai parsivežė iš Suomijos, kur civilinė sauga, vaizdžiai tariant, yra kiekvieno piliečio kraujyje.
„Suteikiame puikų įrankį: suprantame, kad naujų slėptuvių nepastatysime, todėl reikia adaptuoti tai, ką turime. Miestas šį pritaikymą finansuoja 100 proc. Programa gyvuoja jau trečius metus, tačiau gyventojų aktyvumas – labai mažas. Susidaro įspūdis, kad žmonės tikisi, jog viskas kažkaip išsispręs savaime“, – apgailestauja A. Palionis.
Šiandien miesto siūlomas visiškas finansavimas rūsiams tvarkyti yra neįkainojama galimybė, kuria būtina pasinaudoti. Tik tada jausimės ramiau, o potencialaus pavojaus akimirką išvengsime skaudaus chaoso.
Savivaldybė savo veiklą privalės užtikrinti bet kokios krizės atveju.
Pamatas ateičiai
Jei Kaunas krizės metu liktų izoliuotas, esminiu klausimu taptų maisto ir vandens rezervai. Savivaldybė privalo užtikrinti jų tiekimą, tačiau būtent todėl nuolat akcentuojama asmeninio 72 valandų pasirengimo svarba – pirmąsias tris paras gyventojai turi išgyventi iš savo atsargų, kol pradės veikti didysis pagalbos mechanizmas. Nuo ketvirtosios paros maitinimo misiją mieste perima savivaldybė ir valstybė.
„Nors ateitį prognozuoti sunku, mes jau dabar dėliojame aiškų algoritmą. Savivaldybė skiria lėšų, už kurias per viešuosius pirkimus bus sudarytos maisto rezervavimo sutartys su gamintojais. Vadinasi, verslas krizinį maisto davinį sandėliuos savo patalpose, o prireikus nedelsiant pradės jį tiekti miestui“, – mechanizmą aiškina A. Palionis.
Šis procesas vyksta ranka rankon su Žemės ūkio ministerija, kuri šiuo metu aktyviai sudaro sutartis ir kuria strateginius sandėlius visoje šalyje, iš kurių maistas būtų skirstomas gyventojams. Nors kuriamas algoritmas visiškai bus baigtas ir nugludintas per ateinančius metus, pamatai jam dedami jau šiandien.
Paraleliai namų darbus atlieka ir miesto strateginės įmonės, privalančios užtikrinti savo veiklos tęstinumą. Jei neliktų elektros, sustotų viskas – nuo medicinos iki vandens tiekimo.
Siekdama to išvengti, Kauno savivaldybė kartu su savo valdomomis bendrovėmis jau dabar skiria didžiules investicijas: vertina kritinius taškus, perka galingus generatorius ir kaupia būtinus techninius rezervus. Miesto administracijos atstovai tikina, jog daroma viskas, kad net ir didžiausios tamsos akivaizdoje Kauno pulsas nesustotų, o gyventojams liktų tik viena užduotis – pasirūpinti savo pačių saugumo dalimi.
(be temos)