Įtariamoji makabrišku nusikaltimu maldavo teismo malonės

Slėptuvę parodė pati

Po šio teismo posėdžio, kuris 56-erių V.Petrauskienės byloje buvo paskutinis, dauguma jo dalyvių buvo apsiašaroję, jau nebe žinia, ko labiau gailėdamiesi, – teisiamosios ar jos aukos.

Kaip jau rašyta, 41-erių S.A., su kuriuo V.Petrauskienė gyveno devynerius metus, lavonas buvo rastas šiųmetės birželio 14-osios vakare prie vieno prastos reputacijos Babtų Kauno gatvės bendrabučio.

Jo kūnas, įvyniotas į pledą ir paslėptas vos už 20 metrų nuo daugiabučio esančiuose tankiuose krūmuose, jau buvo kažkieno apgraužtas. Jis išgulėjo šioje slėptuvėje apie dešimt dienų, kol ją policijai parodė pati įtariamoji S.A. nužudymu.

Pareigūnai pradėjo S.A. paiešką, gavę jo sesers pareiškimą dėl brolio dingimo. Ji teigė, kad brolio sugyventinė į jos skambučius telefonu neatsiliepia. Kaimynams, kurie taip pat pasigedo S.A., V.Petrauskienė sakė, kad jis esą išvyko pasveikinti tėvo su šio diena. O jai praėjus, tačiau S.A. negrįžtant, esą negali jam paskambinti, nes jis pametęs savo mobiliojo ryšio telefoną, o jo tėvo numerio nežinanti.

Mįslė išnarpliota per dieną

Policija, pradėjusi S.A. paiešką, jo dingimo mįslę išnarpliojo tą pačią dieną. Įtarus, kad dingusiojo sugyventinė kažko nepasako, nepatingėta nuvažiuoti pas ją ir antrą kartą.

Atkaklūs pareigūnai netruko rasti V.Petrauskienės parodymuose prieštaravimų.

Galiausiai dingusiojo sugyventinė pareiškė: „Važiuojam – parodysiu, kur jis!“ Nusekus paskui ją prie daugiabučio, kuriame juodu su S.A. gyveno, gale esančių krūmų, iš šių kyšojo žmogaus kojos, paslėptos po nulaužytomis šakomis.

Parodžiusi, kur paslėpė lavoną, V.Petrauskienė prisipažino nužudžius sugyventinį, kilus pavydo scenai. Esą po to, kai S.A. neblaivus prisipažino, kad tądien, kai ji neįsileido jo su gėlėmis, atneštomis jos gimtadienio proga, jis buvo nuėjęs pas buvusią sugyventinę.

Nužudė netyčia?

Lemtingu tapęs neblaivių sugyventinių santykių aiškinimasis įvyko už kelių dienų po V.Petrauskienės gimtadienio. Kai jie, jau susitaikę, grįžo iš kito gimtadienio, kuriame buvo vaišinami stipriu alumi.

V.Petrauskienė teisme prisipažino, kad tą lemtingą naktį iš birželio 1-osios į 2-ąją jiedu su sugyventiniu ir, grįžę į namus, gėrė alų. O priėjus iki santykių aiškinimosi S.A. jai trenkęs į veidą, dėl ko ji supykusi ir stvėrusi nuo stalo peilį. Smogė juo skriaudikui spontaniškai, netaikydama į jokią konkrečią vietą. Ir tik vieną kartą.

Po sužalojimo sugyventinis nuėjo virtuvę. Ryte teisiamoji teigė radusį S.A. sėdintį ant grindų – šalia kriauklės. Jis buvo nebegyvas. Ekspertai konstatavo, kad S.A. mirė per keliolika minučių – nukraujavęs.

V.Petrauskienė teigė labai dėl to išsigandusi ir išbėgusi iš namų. Grįžo į juos tik vakare ir iš karto nuėjo miegoti. Kitą rytą išėjo į darbą ir, tik grįžusi iš jo, pradėjo galvoti, ką daryti su lavonu. Prieš vidurnaktį nusprendė jį, susuktą į storą pledą, išvilkti į kiemą. Šį šiurpų krovinį iš penktojo aukšto, kuriame - jos butas, V.Petrauskienė tikino nutempusi viena.

Tragedijos buvo galima išvengti?

Radus nužudytojo kūną, iš tikrųjų konstatuota tik viena durtinė-pjautinė žaizda velionio kirkšnyje.

Nužudytojo sesuo prašo priteisti iš V.Petrauskienės ne tik brolio laidotuvių išlaidas, bet ir 20 tūkst. eurų moralinį atlygį.

Tačiau teismui pateiktoje V.Petrauskienės charakteristikoje, pasirašytoje vietinės ūkininkės, kurios gėlininkystės ūkyje ji ne vienerius metus dirbo

šiltnamio darbininke, teigiama, kad nekonfliktiško charakterio V.Petrauskienė niekada nebuvo pasirodžiusi darbe girta, tačiau ateidavo sumušta ar be išrautų plaukų kuokštų.

Apie tai, kad niekur nedirbantis S.A., kurį V.Petrauskienė išlaikė, nuolat prieš ją smurtaudavo, teisme liudijo ir sugyventinių kaimynės, ne kartą kvietusios dėl to policiją. Kaip paaiškėjo po tragedijos, nė vienu atveju ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.

Tragedija įvyko, V.Petrauskienei pradėjus nebeįsileisti smurtautojo į savo namus. Tačiau šiam vis pavykdavo suminkštinti jos širdį.

Prokuroras tapo advokatu

Iki šiol reikalų su teisėsauga neturėjusią V.Petrauskienę prokuroras siūlo įkalinti tik devyneriems metams, nors už savo šeimos nario nužudymą, kuo yra kaltinama teisiamoji, gresia nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

Tačiau, anot prokuroro, teisiamoji ir S.A. jau buvo tapę sugyventiniais per prievartą. O lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažintas ir provokuojantis paties nužudytojo elgesys. Nors teisiamoji ir neveikė būtinosios ginties sąlygomis, ką patvirtina ir jos elgesys po S.A. sužalojimo. Be to, nors ji ir pripažino kaltę, bet po įvykio elgėsi pakankamai ciniškai.

Siūlė prokuroras iki 15 tūkst. eurų sumažinti ir moralinį atlygį S.A. seseriai – jau vien dėl to, kokios būklės jai buvo grąžinti brolio palaikai. Tačiau prokuroras teigė abejojantis teisiamosios galimybe kada nors atlyginti ir tokio dydžio žalą.

Gyvenimas jau nubaudė

V.Petrauskienę ginantis valstybės paskirtas advokatas taip pat buvo linkęs akcentuoti, kad būtina atsižvelgti į tai, jog teisiamoji ilgą laiką išlaikė nužudytąjį, o jis prieš ją ne vieną kartą smurtavo.

„Prašau skirti kaltinamajai bausmę, kaip galimą artimesnę minimaliai. Ir, atsižvelgiant į jos amžių bei turtinę padėtį, ženkliai sumažinti ir nukentėjusiosios ieškinį“, - prašė teismo V.Petrauskienės advokatas.

Pačios teisiamosios paskutinio žodžio, kurį ji buvo pasirašiusi iš anksto ir skaitė verkdama, esmė buvo, kad gyvenimas ją jau nubaudė du kartus – kai ji atėmė gyvybę sugyventiniui ir, kai ją suėmus, mirė jos pačios motina. „Pastaruoju metu aš ramiai jaučiausi tik darbe ir bijodavau grįžti į namus, nes

bijojau sugyventinio. O skausmą ir baimę laidojau alkoholyje“, - teisinosi V.Petrauskienė, maldaudama teismo malonės. Šis skelbs savo sprendimą dar prieš Kalėdas.