40-ojo maršruto autobusas važiavo K.Donelaičio gatvės link, o BMW suko į tarpuvartę, už kurios įsikūrusi Šv. Gertrūdos bažnyčia.

„Ten mano darbovietė“, – po duslaus susidūrimo garso, privertusio atsisukti per pietų pertrauką į Laisvės alėją gausiai pabirusius praeivius, teisinosi vos trečią dešimtį pradėjęs BMW vairuotojas.

Panašu, kad paskui jį važiavęs solidaus amžiaus maršrutinio autobuso vairuotojas BMW manevro nesitikėjo. Jis nespėjo sustabdyti savo sunkiasvorės transporto priemonės.

Nuo niukso BMW užlėkė ant Laisvės alėjos pėsčiųjų tako. Laimė, juo ėję žmonės buvo per metrą nuo automobilio ir nenukentėjo. 

Nenukentėjo ir autobuso keleiviai. Po priverstinės kelionės pabaigos visi jo keleiviai akimirksniu paliko autobusą, skubėdami savo keliais.

„Nepastebėjau,“ – skėsčiojo rankomis žilagalvis autobuso vairuotojas, pirmiausiai skubėjęs pranešti telefonu savo vadovybei, kad nukentėjusiųjų nėra. Jo stojo ginti kitas panašaus amžiaus vyriškis, teigdamas, kad BMW vairuotojas per vėlai ėmė rodyti posūkį. Tačiau ir pastarasis sulaukė užtarėjo, nenorėjusio sutikti, kad dėl susidūrimo kaltas BMW.

„Reikia nesnausti prie vairo, o žiūrėti į kelią! Ypač į kitų vairuotojų rodomus ženklus!“ – buvo linkęs ginčytis BMW vairuotojo pusėn stojęs pusamžis vyriškis.

Tačiau BMW vairuotojui labiausiai rūpėjo, ar nesusižalojo ant galinės jo automobilio sėdynės buvusi pradinių klasių amžiaus mergaitė, po susidūrimo net bijojusi išlipti laukan.

„Kaip gerai, kad galinis stiklas buvo su tamsinta plėvele!“ – paaiškėjus, kad mergaitė atsipirko tik nedideliu išgąsčiu, džiaugėsi BMW vairuotojas. Priešingu atveju nuo smūgio suaižėjusio galinio stiklo duženos galėjo sukristi vidun.

Aprimus aistroms, avarijos dalyviai nusprendė, kad išsiaiškins tarpusavio santykius be policijos pagalbos.