Viena auka neatsigavo

Remiantis nuosprendžiu, tėvynėje dar neteistas vienos Kauno profesinės mokyklos auklėtinis E.Eimutis, deklaravęs savo gyvenamąją vietą Šančiuose, 2014-ųjų vasarą Čekijoje su keliais bendrais subūrė gaują. Tačiau ši vykdė išpuolius kaimyninės Austrijos parduotuvėse.

Iki sugavimo spėta surengti mažiausiai penkis tokius antskrydžius, po kurių Austrijos miestelių parduotuvių darbuotojai – tiek moterys, tiek vyrai – buvo randami supančioti bei įbauginti.

Aukos, reikalaujant atrakinti seifus, kuriuose buvo laikomi pinigai, buvo smaugiamos. Joms grasinta ginklu. Kaip vėliau paaiškėjo, šratasvydžiu.

Vienai nukentėjusiajai, kuri dėl patirto streso susirgo nervinio pobūdžio liga ir tapo nedarbinga, konstatuotas net sunkus sveikatos sutrikdymas. 

Iškalbingas buvo ir šios Austrijoje plėšikavusios lietuvių gaujos grobis. Dviem atvejais jis siekė 34 tūkst. eurų grynais, kitais – 10 bei 2 tūkst. Kartu su pinigais buvo grobiami ir parduotuvių darbuotojų mobilieji telefonai. Radus raktelius nuo jų automobilių, ir šie.

Kol kas grąžinamas tik vienas

2015-ųjų kovą gaujos nariai išgirdo vieno iš Austrijos teismų nuosprendį. Jie įkalinti nuo šešerių iki 12 metų.

E.Eimutis, kuris, Austrijos Respublikos prašymu, likusią jam skirtos bausmės dalį atliks Lietuvos pataisos namuose, buvo nuteistas šešerių metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apylinkės teismas trečiadienį pripažino šį Austrijos Respublikos nuosprendį.

Anot tokį sprendimą priėmusio teisėjo Raimundo Mikštos, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima netenkinti Austrijos prašymo pripažinti jos nuosprendį E.Eimučiui ir jį vykdyti pagal Lietuvos įstatymus. Nepaisant to, kad E.Eimučiui atstovavusi advokatė prašė šį prašymą atmesti, palaikydama savo ginamojo, pareiškusio, kad nenori kalėti tėvynės įkalinimo įstaigose, poziciją.

Remiantis Lietuvos įstatymais dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose pripažinimo bei vykdymo, jie gali būti nepripažinti, jeigu, pavyzdžiui, Lietuvoje tai nelaikoma nusikaltimu, jau yra suėję senaties terminai ar nuteistajam yra likę kalėti jį nuteisusioje užsienio valstybėje mažiau negu pusmetis.

Austrijos dar nebuvo

Tai – jau ne pirmas teisėjo R.Mikštos patenkintas panašus užsienio valstybių prašymas. Tačiau lig šiol jam buvo tekę nagrinėti tik prašymus, gautus iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos bei Ispanijos.

Norvegija prašė pripažinti jos nuosprendį kauniečiui, nuteistam dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis. Jungtinė Karalystė – dėl išžaginimo. Kitos paminėtos valstybės buvo skyrusios kauniečiams už įvairius nusikaltimus baudas.

Pernai Kauno apylinkės teismas buvo gavęs 16 prašymų dėl užsienio teismų paskelbtų nuosprendžių kauniečiams pripažinimo bei jų vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.  Šiemet – jau tris.

Kaip jau rašyta, pastaruoju metu Kauno apylinkės teisme, ant kurio kabo ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos vėliava, nagrinėjama ir prabangių automobilių vagysčių privačiuose Vokietijos miestų kvartaluose byla, nes šiais nusikaltimais kaltinami kauniečiai buvo demaskuoti ne Vokietijos, o mūsų teisėsaugininkų.