Zoologijos sode išsirito rausvųjų pelikanų jauniklis

Lietuvos zoologijos sode gyvenantis rausvųjų pelikanų (Pelecanus onocrotalus) pulkas sulaukė pagausėjimo – šiuo metu sode su naujuoju jaunikliu auginama 11 pelikanų. Ši rūšis Lietuvos zoologijos sode gyvena nuo 1979  metų – tais metais rausvųjų pelikanų kolekciją tesudarė keli paukščiai. Tai jau devintasis pelikano jauniklis zoologijos sode, kuriam sėkmingai pavyko išsiristi ir augti Lietuvoje.

Paukščių skyriuje dabar jau vedėjos pareigas einanti Raimonda Varlauskienė prisimena, kad tik pradėjus dirbti sode rausvųjų pelikanų tebuvo vos du. „Kai atėjau dirbti į paukščių skyrių 1991 metais, skyriuje buvo tik du suaugę patinai. Sodui buvo aktualu išauginti kur kas gausesnį pelikanų būrį, todėl šie paukščiai 1994-ais metais buvo perduoti Chomutovo zoologijos sodui (Čekija – red. past.) veisimo tikslais. 1995-ais metais iš šio zoologijos sodo gavome keturis jauniklius, tris patinus ir vieną patelę, o 1996 metais atvyko dar dvi jauniklės patelės. Toks paukščių būrys tapo perspektyvus ir drauge su skyriuje dirbančiais specialistais pradėjome ilgą ir sunkią šių paukščių veisimo programą,“ – pasakojo specialistė.

Lietuvos zoologijos sodo patinai visam laikui liko Čekijoje, tačiau sodas vėliau įsigijo pelikanų grupę, kurią sudarė devyni individai: keturi patinai ir penkios patelės. Pirmieji atvykę paukščiai 1999 metais jau buvo lytiškai subrendę, tačiau jauniklių ilgą laiką sulaukti nepavyko. Tik 2002 metais lapkričio mėnesio pradžioje valant voljerą pelikanų žiemojimo patalpose prižiūrėtojas rado sudaužytą kiaušinį. Tai buvo pirmasis ženklas, kad paukščiai pasiruošė vesti jauniklius.

„Tuoj pat atnešėme šiaudų, kad paukščiai galėtų statyti lizdus. Tais metais buvo sukrauti trys lizdai ir perėjo trys poros. Buvo sudėti devyni kiaušiniai. Leidome perėti patiems paukščiams, tačiau tais metais jauniklių nesulaukėme, nes dalis kiaušinių buvo sudaužyti, dalis – neapvaisinti. Tvarkant voljerą šiene radome vieną kiaušinį, kurį patikrinus paaiškėjo, kad jauniklis žuvęs pirmoje vystymosi stadijoje. Kitais metais (2003 – 2004 žiema red. past.) nutarėme kiaušinius inkubuoti. Paruošėme kiaušinių medinius muliažus, kuriais keitėme iš lizdų paimtus kiaušinius. Iš viso surinkome 8 kiaušinius, visus įdėjome į inkubatorių,“ – apie ilgus bandymus zoologijos sode sulaukti pelikanų jauniklių pasakojo paukščių skyriaus vedėja Raimonda.

2004 metais zoologijos sode buvo išperinti du jaunikliai, tačiau nei vienas neišgyveno. „Atėjus 2004-2005 metų veisimosi laikotarpiui, vėl bandėme išsiritusį inkubatoriuje jauniklį auginti ir vėl nesėkmė, todėl, kai inkubatoriuje pradėjo skilti kitas kiaušinis, nutarėme surizikuoti ir grąžinome perinčiai porai kiaušinį atgal. Po kelerių metų nesėkmių ir nenusisekusio jauniklių auginimo dirbtinai, neturėjome ko prarasti,“ – apie sunkumus veisiant pelikanų jauniklius kalbėjo Raimonda.

„Ir štai, mums pasisekė, jauniklis sėkmingai išsirito 2005 m. sausio 27 d. ir tėvai jį išaugino. Tai pirmas pelikanų jauniklis Lietuvos zoologijos sode. 2006 metais mūsų jauniklis vardu Dudis, nes tai buvo patinas, išvyko į Klaipėdos minizoo,“ – apie pirmąjį sėkmingai pasaulį išvydusį pelikano jauniklį pasakojo paukščių skyriaus vedėja.

Nuo 2006 metų zoologijos sodas Kaune sėkmingai vykdo rausvųjų pelikanų priežiūrą, kasmet sulaukiant bent vieno jauniklio. Iki šios dienos zoologijos sode gimė devyni jaunikliai. Planuojama, kad šis mažylis atėjus šiltesniems orams išvyks į Olandijos zoologijos sodą.

Žinoma, kad nelaisvėje rausvieji pelikanai gali išgyventi iki penkiasdešimt metų. Šie paukščiai gyvena ramiose sekliose jūrų įlankose ir upių deltose, apaugusiose nendrėmis, švendrais ir meldais. Lytiškai subręsta 3-4 gyvenimo metais. Poras sudaro visam gyvenimui. Peri įvairaus dydžio kolonijomis. Jų lizdai – didžiuliai ~1,8 m pločio statiniai, sukrauti iš sausų nendrių, švendrų ir meldų.

Pelikanai deda 2-4 baltai rusvus kiaušinius, kuriuos pasikeisdami peri patinas ir patelė 29-30 dienų. Rausvasis pelikanas yra didesnis už gulbę. Patinai sveria 9-15 kg, o patelės – 5-9 kg. Skrisdamas, panašiai kaip garniai, suriečia kaklą ir pritraukia snapą. Pagrindinis pelikanų maistas yra įvairios žuvys. Vienas paukštis per dieną jų gali sulesti apie 1,5 kg. Tai puikūs žvejai. Išsirikiavę pusračiu jūros įlankoje ar upės žiotyse varo žuvis į seklumą ir čia jas žvejoja.